Kauno seniūnijose permainų nereikia?

Savivaldybėje įsibėgėjanti administracijos pertvarka šįkart beveik nepalies vienuolikos Kauno seniūnijų. Ar išties seniūnai ir seniūnijų specialistai dirba nepriekaištingai ir pokyčių jose nereikia?

Seniūnijų nešluos

"Seniūnai tikrai yra per daug užsisėdėję. Pakilnoja, padėlioja popieriukus, ir tiek, o dėl paprastų žmonių reikalų užpakalio pajudinti tikrai neskuba. Paklausite, ką jie tada veikia? Pripažinkime atvirai – uždeda antspaudą ant gyvenamosios vietos deklaracijos. Jeigu žmogus turi rimtų problemų, seniūnas padės jas spręsti tik tada, jeigu matys, kad iš to gali pasidaryti sau reklamos ar kokį medalį užsikabinti", – aštrių žodžių Kauno seniūnams negailėjo viena seniūnaitė, prašiusi neskelbti viešai jos pavardės.

Dar pavasarį prie Kauno vairo stojusi naujoji valdančioji dauguma iš karto paskelbė apie savivaldybės administracijos laukiančią didžiulę pertvarką: iki šių metų pabaigos darbuotojų skaičius savivaldybės administracijos aparate sumažės 20 proc. – nuo 786 iki 630, nes norima padidinti Kauno viešojo valdymo efektyvumą. Dabar jau aišku, kad tame pačiame katile esančių seniūnijų pertvarka beveik nepalies.

"Pertvarka palies tik socialinius darbuotojus, kurie buvo priskirti seniūnijoms. Dabar jie bus pavaldūs Socialinių paslaugų centrui. Kol kas seniūnijose pertvarkos nesame numatę. Galbūt ateityje, kitame etape", – atvirai įvardijo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Skaudulys – Dainava

Pasiteiravus, ar kauniečiai nesiskundžia seniūnų ir seniūnijų darbu, G.Petrauskas žodžių nešvelnino. "Nuolat sulaukiame skundų dėl Dainavos seniūno. Net nežinau, kaip tą košę iškabinti", – prisipažino administracijos direktorius.

Anot G.Petrausko, savivaldybė santykius su Dainavos seniūnu Alvydu Malinausku aiškinasi teisme, tačiau kol kas atrodo, kad permainomis greitu laiku nekvepia. "Jis yra vienos profesinės sąjungos valdymo organizacijos narys ir profsąjunga nesutinka, kad seniūnas būtų atleistas", – konflikto esmę įvardijo G.Petrauskas.

Akmenys į A.Malinausko daržą lėkė jau ne kartą. Pernai "Kauno diena" rašė apie galbūt neskaidriai Dainavos bendruomenės tarybos naudojamas lėšas, kurios skiriamos iš valstybės biudžeto per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Abejonių sukėlė ir kai kurių vietos bendruomenių tarybos narių veiksmai slapta skirstant lėšas. Nors seniūnas A.Malinauskas purtėsi turįs reikalų su šių pinigų panaudojimu, tačiau neoficialiai kalbėta, kad jo žodis turėjo nemenkos įtakos. Kiek anksčiau A.Malinauskas išgarsėjo nelegaliai ėmęsis rekonstruoti savo namą Jurbarko gatvėje.

Apie save nekalba

Dar praėjusią kadenciją administracijai vadovavęs Dainius Ratkelis yra sakęs, kad šio seniūno darbo kokybė netenkina, yra gausybė skundų iš gyventojų, tačiau iki šiol savivaldybė su juo nesugeba atsisveikinti.

Sovietmečiu Veterinarijos akademijoje studijavęs, o vėliau kolūkyje zootechniku dirbęs A.Malinauskas, karjerą Kauno savivaldybėje pradėjo 1997 m. – dirbo Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoju, paskui – vedėju. A.Malinausko darbas savivaldybėje buvo vertinamas prieštaringai. Administracijos vadovai neslėpė, kad jam trūko kompetencijos, tačiau tai jam nesutrukdė 2009 m. užimti Dainavos seniūno postą.

Pats A.Malinauskas apie vadovavimą seniūnijai kalbėti nepanoro. Paskambinus telefonu, iš pradžių jis įspėjo turintis nedarbingumo lapelį ir pasiūlė pasikalbėti, kai pasveiks. Išgirdęs, kad domimės jo darbo kokybe, seniūnas nebebuvo toks geranoriškas. "Su žurnalistais mes nebendraujame. Skambinkite savivaldybės atstovui spaudai. Jeigu jis lieps man su jumis šnekėtis, tada šnekėsiu", – atšovė A.Malinauskas.

Karjera per Radviliškį

Skandalingai buvo išgarsėjusi ir Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė – 2010 m. ji seniūnės kėdę gavo per Radviliškį. Konkurso seniūno pareigoms užimti niekas neskelbė.

J.Žakevičienė, ėjusi Centro seniūnijos vadovės pareigas, 2010 m. netikėtai išėjo iš darbo ir dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės skelbtame konkurse Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Konkursą J.Žakevičienė laimėjo, tačiau padirbusi vos dvi dienas, ji, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, perkelta į Kauną eiti Gričiupio seniūnės pareigas. Iki tol ji nebuvo valstybės tarnautoja. Formaliai J.Žakevičienės perkėlimas iš Radviliškio į Kauną nepažeidė teisės aktų nuostatų, tačiau įžvelgta, kad pats konkursas buvo suklastotas, o jai mesti kaltinimai, kad iš anksto žinojo klausimus.

Dabar nei jai, nei kitiems seniūnams savivaldybė oficialiai jokių pretenzijų neturi. "Paprastai seniūnijos išgarsėja, kai kas nors gerai arba kas nors blogai. Tų seniūnijų, kur, kaip lietuviai sako, "viskas normaliai", tai ir nepastebime", – tikino savivaldybės administracijos direktorius.

Formaliai viskas gerai

"Kauno dienos" žiniomis, pastaraisiais metais savivaldybė seniūnijų veiklos įdėmiau netyrė. Jeigu ir buvo organizuojami patikrinimai, tai dažniausiai jie atlikti dėl Vietos bendruomenių tarybų skirstomų lėšų ar darbo užmokesčio lėšų panaudojimo, o ne dėl darbo efektyvumo.

"Juridiniai dalykai seniūnijose paprastai sutvarkomi, o patį valdymo modelį praktiškai nėra kaip įvertinti, nebent gyventojai yra nuolat nepatenkinti, rašo skundus", – aiškino G.Petrauskas. Anot jo, kaip tik šiuo metu laukiama patikrinimo Dainavos seniūnijoje išvadų.

G.Petrausko manymu, kad ir kaip būtų, seniūnijos yra arčiausiai žmonių. "Tai pirminis frontas, kuris išsprendžia nemažai problemų, ir mūsų jos jau nepasiekia. Seniūnijoms yra priskirtos tam tikros funkcijos – socialinės paslaugos, pastatų priežiūra, gyvenamosios vietos deklaravimas. Ir to tikrai nereikėtų centralizuoti, nes tuomet žmonėms būtų nepatogu", – svarstė savivaldybės administracijos direktorius.

Nemoka dalytis pinigų

Paklaustas apie gandais apipintas Vietos bendruomenių tarybas ir jų fantaziją naudojant bendruomenėms skirtas valstybės lėšas, savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad situacija išties yra kebli.

"Kai sprendimą priima liaudis, problemų visada kyla: vienas tuos pinigus nori pravalgyti, kitas – pradainuoti, trečias – pravažinėti. Tai demokratijos suteikta galimybė, tačiau tikrai ne visos bendruomenės yra pribrendusios tokiam demokratiškam pinigų paskirstymui. Tai lyg kokio penkiamečio vaiko mokymas, kaip elgtis su pinigais", – aštriai pastebėjo G.Petrauskas.