Kauno regiono verslas ir pramonė rengiasi pokyčiams

Komandos svarba

Apie pramonės transformaciją daug kalbama, bet kaip tai vyks realybėje, kol kas dar vis sunku atsakyti. Tėra teoriniai pamąstymai apie tai, kas turėtų įvykti, tarsi peršokant atsakymą į klausimą – kaip tai turi įvykti.

Prieš pusmetį prie Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vairo stojęs Marius Horbačauskas šypteli: „Kaip yra sakęs vienas lyderystės guru, pirmiausia reikia rasti su kuo daryti, o tada jau paaiškės, ką darysi.“

Vienas pirmųjų darbų buvo suburti stiprią komandą. Anot M.Horbačiausko, asociacijos viceprezidentų pareigas užėmė asmenybės, vadovai, lyderiai iš labai skirtingų sričių.

„Linas Skardžiukas – vienas „Kautros“ savininkų ir vadovas, Valdemaras Vareika – „Gaschemos“ generalinis direktorius, labai tradicinės pramonės atstovas. Labai smagu, kad pavyko prikalbinti akademinės visuomenės atstovą Eugenijų Valatką, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių“, – vardijo M.Horbačauskas.

Kaip yra sakęs vienas lyderystės guru, pirmiausia reikia rasti su kuo daryti, o tada jau paaiškės, ką darysi.

Suburta komanda pirmiausia išsigrynino, kas per organizacija KKPDA, kuriai dabar diriguos, kokia jos misija, pasitarė dėl vizijos.

„Organizacijos narių atstovavimas, aišku, yra pagrindinis dalykas, bet ne mažiau svarbus yra vienijimas – verslo, mokslo ir visuomenės interesų“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Neseniai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje vykusiame KKPDA išplėstiniame prezidiumo posėdyje asociacijos narių gretas papildė keturi nauji nariai.

Šiuo metu KKPDA priklauso 47 nariai, tarp kurių visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose veikiančios įmonės, mokymo įstaigos ir advokatų kontora.

Iššūkis – transformacija

„Mūsų noras sujungti viso Kauno regiono potencialą, kuris yra didžiulis ir iki galo neišnaudotas. Jeigu kalbėtume tik apie verslą, būtų vienas kelias, bet kai kalbama apie transformacijas, pokyčius ir perversmus visame pasaulyje – be mokslo šį kelią verslas nueis sunkiau. Be galo svarbios ir visuomenės pastangos. Tad mūsų noras sujungti tiek interesus, tiek pastangas. Suvokimas, kad tai tik verslo reikalai, nėra ateities sėkmės garantas. Reikia žiūrėti plačiau“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Naujai suburta asociacijos vadovų komanda suformulavo ir strateginius tikslus. Pagrindinis – pramonės transformavimas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas.

Anot M.Horbačausko, pramonės transformacija turėtų būti ne tik kažkoks virsmas. Labai svarbu, kad paskui pramonė būtų konkurencinga, todėl pabrėžiamas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas.

„Apie pačią transformaciją mažai kalbama. Ar didesnė skaitmenizacija, ar žalioji ekonomika, atsisakant taršesnių gamybų bei technologijų, tiek CO2 mažinimas, ar žiedinė ekonomika? Kausimų yra nemažai. Aišku, yra ES priimtos kryptys. Jeigu mes nepradėsime dabar kažko daryti, ateityje kai kuriems pramonės subjektams, ko gero, reikės užsidaryti“, – minimas pramonės perversmo tendencijas ir galimus padarinius įvardijo KKPDA prezidentas.

Lėšos ir paskirstymas

Kaip pavyzdį, kalbėdamas apie pramonės įmonių laukiančius pokyčius, M.Horbačauskas minėjo bendrovę „Achema“. Jų apskaičiavimu, norint pereiti prie žaliojo kurso, reikia 6,5 mlrd. eurų.

„Numatytos nemažos ES lėšos pramonės transformacijai. Kadangi mes ir esame pramonė, šitoje transformacijoje ir norime dalyvauti, kad mes patys transformuotumės, o ne mus transformuotų ir po viso to virsmo turėtume konkurencinių pranašumų, būtume modernesni ir sugebėtume daugiau pasiekti“, – aiškino M.Horbačauskas.

Kauno regionas nuo seno išsiskyrė labai stipria pramone, kuri daugeliu atvejų yra tradicinė, tad artėjantys pokyčiai didžiąja dalimi palies būtent ją. M.Horbačauskas pabrėžė, kad labai svarbu pačioms įmonėms transformuotis ir lėšas, kurios bus skirtos šiam tikslui, tinkamai panaudoti.

Šiai transformacijai naujuoju ES finansiniu periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. eurų investicijų. KKPDA prezidento nuomone, ši investicija vargu ar išspręs visus klausimus.

„Sunku tikėtis sulaukti visiško finansavimo. Verslui taip pat reikės prisidėti, ir gana nemenkai. Manau, bus bendras biudžetas, o ne tik iš Lietuvos ar ES. Dėl to ir svarbu, kad lėšos būtų nukreipiamos ten, kur duotų maksimalią naudą“, – dėstė M.Horbačauskas.

Vertinti banginius

Technologijų proveržis neabejotinai daro poveikį verslo sprendimams ir visuomenei, tačiau kai kurie ekonomistai pastebi ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje aktualiausi klausimai yra susiję su gebėjimu prisitaikyti ir koja kojon žengti su rinka.

„Susižavėjimas naujomis kryptimis, kaip startuolių idėjomis,  ypač jaunesniems politikams atrodo kaip ateitis. Sutinku, kad čia ateitis ir labai svarbi, bet pamirštama, kodėl Lietuva išgyveno ir išsilaikė aukštesniame lygyje per šią pandemiją. Tai įvyko dėl tradicinės pramonės. Ji eksportavo, atsilaikė prieš visas negandas ir, galima sakyti, išgelbėjo Lietuvą“, – tradicinės pramonės svarbą pabrėžė M.Horbačauskas.

Dėl to, jo nuomone, patikimiausia būtų lėšas investuoti ten, kur efektas yra didžiausias. Transformavus tradicinę pramonę, esą, akivaizdu, kad mastas ir poveikis būtų žymiai didesnis, nei sudedant visus kiaušinius į vieną krepšį ir tikintis, kad kažkokios genialios idėjos mus pasaulyje išgelbės. Būtina pusiausvyra tarp to, kad reikia naujų idėjų ir startuolių verslų, kad ateityje gautume didesnę pridėtinę vertę, bet nereikėtų pamiršti, iš ko šiandien duoną valgome.

Santūriai KKPDA prezidentas priėmė ir kai kurių mokslininkų pasisakymus, kad pramonės modernizavimas turėtų būti grindžiamas vieno darbuotojo sukuriama verte. „Tai nėra viską pasakantis rodiklis. Taip, yra, kai darbuotojai sukuria kažką genialaus ir brangiai parduoda. Tada jų vertė labai didelė. Tačiau, palyginti su visa pramone, mastas yra žymiai mažesnis. Čia neturėtų būti arba arba, čia turėtų būti ir tas, ir tas. Efektyvumo didinimas, inovatyvesnių produktų sukūrimas, sugebėjimas juos brangiau parduoti natūralu, kad sukuria didesnę pridėtinę vertę. Bet vien tik žiūrint į šį rodiklį ir tik to laikantis, galime turėti daug bėdų“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Mokslo jėga

Dar viena KKPDA išskirtų strateginių krypčių – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kad jis būtų tikras, o ne apsimestinis, tarp asociacijos vadovų yra KTU rektorius. „Atstovavimas skirtingoms tiek mokslo, tiek verslo sritims padės sukurti didesnę naudą ir kažką labiau apčiuopiamo“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Kaip pavyzdys, anot asociacijos vadovo, yra vandenilio technologijos, kurios galėtų pakeisti iškastinį kurą – naftą ar dujas. Vandenilis nedidina CO2 išmetimo, bet tam reikia sukurti ir išvystyti technologijas, kurių kol kas yra tik užuomazgos.

Pramonė, kuriai aktualu visi laukiantys pokyčiai, turi susijungti, kad galėtų pasinaudoti tuo, kas sukuriama mokslo.

„Kauno regiono universitetai, Energetikos institutas – visi po kažkiek kažko turi išvystę, bet proveržio nėra, nes kiekvienas turi tik savo dalį padaręs. Kita vertus, jie neturi ir užsakovo, kuris galėtų tai finansuoti, o paskui naudotis. Pramonė, kuriai aktualūs visi pokyčiai, turi susijungti, kad galėtų pasinaudoti tuo, kas sukuriama mokslo“, – teigė M.Horbačiauskas.

Jis įsitikinęs, kad tik šnekantis, nusibrėžiant kryptis ir atsiranda tų, kurie galėtų naudotis, ir tų, kurie galėtų sukurti. Priešingu atveju, atskirai visi kažką po truputį daro, bet niekas iš esmės nieko neturi.

„Ta pati transformacija be mokslo neįmanoma. Kai kurie dalykai dar nesukurti iki galo, neišvystytos technologijos. Pats verslas to tikrai nepadarys, todėl tai didelė užduotis ir mokslinėms institucijoms“, – neabejojo asociacijos vadovas.

Dėmesys visuomenei

Ne mažiau svarbiu strateginiu tikslu KKPDA laiko verslo įvaizdžio gerinimą visuomenėje. Regis, natūralu ir aišku, pramonė, verslas kuria darbo vietas, produkciją, ją parduoda, moka mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir visi patenkinti.

„Kartais atrodo savaime suprantami dalykai, tačiau, jei būtų atlikta visuomenės apklausa, paaiškėtų, kad nevisiškai taip. Verslas vis dar suvokiamas kaip kažkoks blogis, o verslininkas yra tas, dėl kurio visi blogai gyvena. Manoma, kad pinigai ateina iš bankomatų, o ne iš sumokėtų mokesčių, kuriuos sumokėjo verslininkas, kuris sukūrė darbo vietas ir sukūrė tam tikrą produktą“, – nuo nepriklausomybės atkūrimo likusį šleifą minėjo M.Horbačauskas.

Reikėtų pagalvoti, kad dabar užaugo nauja verslininkų ir vadovų karta, kurie mąsto visiškai kitaip. Verslininkai neslepia apmaudo, kad tas negatyvus šleifas ypač juntamas prieš rinkimus, kai potencialiems rinkėjams pataikaudami politikai, viešai negali ar nenori išsakyti geros nuomonės apie verslą.

„Gelbėtų platesnis aiškinimas apie tai, kad tiems mokesčiams sumokėti kažkam reikia sukurti vertę. Kita vertus, juk kiekvienas gali sukurti verslą, o ne dirbti kažkam ir sakyti, kad kažkas per mažai moka. Kuriančiųjų verslus yra žymiai mažiau, nei juose dirbančiųjų. Tad politikai pataikauja tiems, kurių yra daugiau“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Susiformavusių stereotipų greitai nepakeisi, tačiau skaidrumas, rėmimas, mecenavimas, verslininkų socialinė veikla pamažu turėtų sugriauti neigiamą visuomenės požiūrį.

„Mes esame partneriai su organizacija „Junior Achievement“. Jie rūpinasi mokytojų ekonomine edukacija, kad pedagogai būtų labiau išprusę ekonomikoje, versle. Daugeliu atvejų vaikui persiduoda tai, ką mokytojas sako. Jis yra patikimas žinių šaltinis. Jei mokytojai negatyviai atsiliepia apie verslą, tas negatyvumas ir nusėda. Verslumo ir ekonominio išprusimo skatinimu užsiima „Junior Achievement“, o mūsų organizacijos nariai dalyvauja kaip mentoriai“, – socialinę verslininkų ir pramonininkų veiklą minėjo asociacijos vadovas.

Ne paskutinėje vietoje būtų ir dar vienas suvokimas dėl mecenavimo. Tai yra indėlis į bendruomenės, kurios dalimi yra ir verslininkas, ir jo įmonė, gyvenimą. „Kaip Henry Fordas sakė,  jei verslas galvoja tik apie pelną, tai yra prastas verslas“, – ateities vizijas užbaigė M.Horbačauskas.