Naujų vietų vaikų darželiuose kūrimas, mokyklų renovacija, vandentvarkos tinklų ir dviračių takų plėtra – į tokius projektus šiais metais Kauno rajono savivaldybė ketina investuoti ir pritraukti daugiausia lėšų.

Daugiausiai ES lėšų iš visų Pakaunės miestelių šiemet gaus Garliava, Vilkija ir Ežerėlis – juos pasieks tikslinės regioniniams miestams skirtos lėšos. 2016 m. turėtų prasidėti bent dviejų gimnazijų renovacija, ketinama įgyvendinti per 20 vandentvarkos projektų. Ketinama plėsti dviračių takų tinklą, įrengti šių takų jungtis tarp dviejų savivaldybių. Tam ruošiamasi naudoti ir ES, ir savivaldybės lėšas. "Pernykštį biudžetą vadinome subalansuotu ir skolų grąžinimo biudžetu, o šiemet jį jau galime vadinti optimistiniu", – sako Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.

– Rajone sparčiai daugėja jaunų šeimų – trūksta vietų vaikų darželiuose. Kaip ketinate mažinti laukiančiųjų vietos darželiuose eiles? Ar tam numatyta lėšų?

– Savivaldybė rajono vaikų darželiuose kasmet įsteigia po 10–15 naujų grupių, tačiau to maža. Pernai Akademijoje, A.Stulginskio universiteto bendrabutyje, atidarėme vaikų darželio padalinį – įsteigėme keturias naujas grupes. Šiemet tikimės tam panaudoti to paties bendrabučio antrąjį aukštą.

Kalbant apie eiles darželiuose, ši problema aktuali visur aplink Kauną: Užliedžiuose, Domeikavoje, Karmėlavoje, Raudondvaryje, Ringauduose, Garliavoje. Domeikavoje pernai pastatėme modulinį darželį. Tai buvo bandomasis projektas. Matome, kad jis pasiteisina, todėl 2016 m. Domeikavoje planuojame pastatyti dar vieną modulį.

Ruošiame visą modulinių vaikų darželių programą. Dabar skaičiuojame nepatenkančiuosius į darželius, dėliojame prioritetus, kur pirmiausia reikėtų statyti modulius, kiek jų reikėtų. Tam numatysime lėšų savivaldybės biudžete. Užliedžių seniūnijoje, kur veikia tik vienos grupės vaikų darželis Giraitėje, gali tekti ir keturių grupių modulinį darželį statyti. Jei pavyks įgyvendinti visas minėtas priemones, tikimės, kad dar šiemet eilių į vaikų darželius neliks. Tam turėtų pasitarnauti ne tik moduliai – ir privatūs darželiai. Garliavoje tikimės perimti šalia vaikų darželio esantį policijos pastatą – tuomet darželyje būtų galima formuoti naujas grupes.

Rudenį padaugės priešmokyklinukų – šio amžiaus tarpsnio ugdymas tampa privalomas. Tam esame pasiruošę: priešmokyklinės grupės veikia daugelyje mokyklų.

– Mokyklų tinklas rajone pertvarkytas, daugelis šalia miesto esančių mokyklų ir gimnazijų – renovuotos. Atėjo eilė nutolusioms gimnazijoms?

– Čekiškės, Vandžiogalos gimnazijų rekonstrukcijos projektai paruošti. Jie yra rezerviniuose sąrašuose ES finansinei paramai gauti ir kol kas neaišku, ar šiemet jiems gausime finansavimą. Tačiau mes neatsisakome tų projektų įgyvendinti. Negavę ES paramos, teiktume kitoms finansinėms priemonėms arba per keletą metų bandytume įgyvendinti savo lėšomis. O Piliuonoje situacija kitokia. Šiuo metu baigiame parengti naują Piliuonos gimnazijos rekonstrukcijos techninį projektą. Šių metų Valstybės investicijų programoje (VIP) šiam projektui įgyvendinti jau numatyta 250 tūkst. eurų. Baigus techninį projektą, manau, dar sausio mėnesį, skelbsime konkursą ir prasidės rangos darbai.

Domeikavoje situacija panaši. Čia seniai buvo parengtas projektas kultūros namų statybos projektas. Tačiau nusprendėme, kad atskirą pastatą statyti neekonomiška, ir parengėme gimnazijos priestato kultūros centrui projektą. Domeikava kultūros centro iki šiol neturi, kultūros renginiams naudojama maža seniūnijos salytė. Taigi, parengėme techninį projektą, 2016 m. VIP programoje šiam projektui įgyvendinti yra numatyta 290 tūkst. eurų. Trūkstamą sumą pridės savivaldybė. Kartu atliksime gimnazijos pastato renovaciją.

Vyksta Mastaičių daugiafunkcio centro projektavimas. Čia po vienu stogu turėtų įsikurti vaikų darželis, pradinė mokykla, seniūnija, kultūros centras, sporto salė. Per pirmąjį šių metų pusmetį turėsime techninį projektą. Šį projektą ketiname įgyvendinti etapais. Pradėsime nuo to, ko reikia labiausiai – vaikų darželio ir pradinės mokyklos statybos. Kol kas Mastaičiuose veikia A.Mitkaus pagrindinės mokyklos skyrius, jam nuomojame patalpas iš Lietuvos policijos mokyklos. Tačiau kitais metais moksleiviai turės iš ten išsikraustyti.

Pradedame rengti Raudondvario gimnazijos rekonstrukcijos projektą. Toliau tęsime darbus Kulautuvos pagrindinėje mokykloje. Čia kuriasi jaunimo centras, vaikų ir jaunimo veiklai pritaikyta sporto salė, kai kurie kabinetai. Šiemet bus supirkta aktyviai vaikų ir jaunimo veiklai reikalinga įranga. Vilkijos gimnazijos Saulėtekių filiale baigiamas įrengti vaikų dienos centras. Buvusiame mokyklos pastate, pritaikytame vaikų laisvalaikiui, popamokinei veiklai, vaikai galės ruošti pamokas, gaus įvairių paslaugų. Tikimės, kad abu šie centrai kovo mėnesį jau veiks. Tam skirta nemažai europinių ir savivaldybės lėšų.

– Kalbant apie kelių, transporto infrastruktūros projektus, bene labiausiai laukiami Karmėlavos aplinkkelio, Karmėlavos pagrindinės gatvės, Ramučių Centrinės gatvės sutvarkymo, įvažiavimo ir išvažiavimo kelių iš LEZ teritorijos sutvarkymo projektai.

– Pirmiausia turėtų prasidėti Ramučių Centrinės ir S.Žukausko g. rekonstrukcijos darbai. Techninis projektas jau parengtas. Jei viskas vyks sklandžiai, darbų būtų galima imtis pavasarį, o rudenį juos baigti. Antras turėtų pajudėti Karmėlavos Vilniaus gatvės šaligatvių įrengimo projektas. Čia techninis projektas taip pat parengtas, tačiau kol kas jį koreguoja Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Jį pakoregavus, skelbsime rangos darbų viešąjį pirkimą.

Dėl Karmėlavos aplinkkelio aiškumo kol kas nėra. Ten dar neišspręstas ir žemių išpirkimo iš privačių savininkų klausimas. Parengtas ir dviejų lygių sankryžos ties Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) techninis projektas. Tačiau šio projekto sąmata labai didelė – apie 20 mln. eurų, todėl sunku prognozuoti, kada jis bus įgyvendintas.

Šakių plento atkarpa Ringaudai–Zapyškis remontuojama, magistralės "Via Baltica" atkarpa ties Stanaičiais – taip pat. Šiuo metu su LAKD sprendžiame, kaip įrengti laikiną įvažiavimo kelią į čia įsikūrusias įmones, kavines, esančias priešingoje kelio pusėje nei Stanaičiai. Radome bendrą sprendimą: padarysime laikiną įvažą, o žemės, kurioje ta įvaža atsiras, savininkams, mokėsime nuomą.

Artimiausiu metu turėtų būti pradėta tvarkyti įvaža į Kulautuvą – tie 2 km nuo kelio Kaunas–Jurbarkas iki miestelio. Įvyko konkursas, paaiškėjo rangovas. Šių metų antroje pusėje darbai ten turėtų būti baigti. Šiemet tęsis ir kelio Kaunas–Jurbarkas rekonstrukcijos darbai nuo Kulautuvos kryžkelės iki Batniavos.

– Kauno miestas ir rajonas atskirai įrengia dviračių takus, tačiau jungčių nėra. Kada jos atsiras?

– Bendradarbiaudami su Kauno miestu, šiemet tikimės sujungti miesto ir rajono dviračių takus ties Marvele. Projektuojame ir šiemet tikimės įrengti dviračių tako atkarpą, vedančią mišku nuo Akademijos iki Marvelės – būtų nusileidžiama ties elektros transformatorine netoli įvažos į "Via Baltica". Toliau tęsime ir šiemet galbūt baigsime dviračių tako atkarpas nuo Kačerginės iki Zapyškio, kitoje Nemuno pusėje – nuo Šilelio kaimo iki Kulautuvos. Rengiamas dviračių tako, kuris turėtų sujungti Garliavą su Aleksotu, projektas. Toliau tęsime dviračių tako įrengimo darbus pačioje Garliavoje.

Kita miesto ir rajono vystomų dviračių takų jungtis turėtų atsirasti Kleboniškyje. Kol kas Raudondvario plento pabaigoje, ties K.Veverskio tiltu, kur baigiasi Kauno teritorija, miesto savivaldybės įrengtas dviračių takas veda tarsi į niekur – kitoje tilto pusėje dviračių tako nebėra. Šiemet planuojame nutiesti dviračių taką nuo čia iki Raudondvario ir Šilelio kaimo – šiuo metu rengiame techninį projektą. Atlikus minėtus darbus, miesto dviračių ir pėsčiųjų takai susijungs į vieną visumą. Tuomet dviračiu bus galima saugiai keliauti iš miesto į rajoną ir atvirkščiai.

Manau, pirmąjį šių metų ketvirtį bus parengtas ir lyninio keltuvo per Nemuną Zapyškis–Kulautuva techninis projektas, tuomet ieškosime finansavimo. Įgyvendinus šį projektą, būtų sujungti abipus Nemuno baigiami įrengti dviračių takai, sukurtas Mažasis Nemuno žiedas ir skirtingose upės pusėse esantys miesteliai Zapyškis, Kačerginė ir Kulautuva galėtų pretenduoti į vienos kurortinės vietovės statusą.

Kalbant apie turizmą ir laisvalaikį, svarbus senosios Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkybos projektas. Pirmajame etape planuojame sutvarkyti bažnyčios išorę. Techninis projektas yra, paraiškos parengtos. Iš regioninių lėšų dimensijos per Kultūros ministeriją esame gavę dalį projektui įgyvendinti reikiamų lėšų. Skelbsime rangos konkursą, ir dar šiemet turėtų prasidėti bažnyčios išorės tvarkybos darbai. Prie šio objekto sutvarkymo prisideda ir Vilkaviškio vyskupija.

Kauno rajono ir miesto savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamentas kaip partneriai šiemet dalyvausime keliuose naujuose viešosios įstaigos "Nemuno žiedas" projektuose, aktyvinsime šios trasos veiklą.

– Garliavai, Ežerėliui ir Vilkijai skiriamos tikslinės ES lėšos. Ką už šias lėšas ketinama sutvarkyti greičiausiai?

– Šiemet turėtų prasidėti Garliavos parko įrengimo darbai. Pirmiausia reikėtų išvalyti upelį, tvenkinį. Turėtume sutvarkyti Vytauto gatvę: pakloti naujus šaligatvius, įrengti suoliukus, naują apšvietimą, sutvarkyti stadioną.

Ežerėlyje ir Vilkijoje prasidėjęs techninių projektų rengimas. Tikiuosi, Vilkijoje dar šiemet pradėsime aikštės prie ligoninės ir gimnazijos stadiono sutvarkymo darbus. Ežerėlyje tikimės sutvarkyti mokyklos stadioną, parkelį, įrengti vaikų žaidimų aikštelę prie daugiabučių.

– Viena rajono problemų – ne visiems rajono gyventojams tiekiamas kokybiškas vanduo, ne visur tinkamai šalinamos nuotekos.

– Vandentvarkos srityje norėtųsi įgyvendinti daugiau, nei turime ar tam skiriama lėšų. 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu savivaldybėms šioje srityje tenka daug didesnė finansinė našta. Ankstesniu laikotarpiu prie inžinerinių tinklų plėtros savivaldybė turėjo prisidėti 5 proc., o dabar – 20 proc. O statant vandenvalos, vandens gerinimo stotis savivaldybė dabar turi prisidėti net 50 proc. Stambesni projektai šioje srityje – Kulautuvos vandentvarkos sistemos sutvarkymas, Piliuonos biologinių vandenvalos įrenginių statyba ir vandentvarkos tinklų plėtra. Kaip rezervinį projektą įtraukėme ir Ramučių vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą – kažkiek lėšų tam tikimės gauti taip pat.

Mažesnių projektų turime nemažai. Keletas jų – Zapyškio–Dievogalos–Kluoniškių, Kačerginės geriamojo vandens gerinimo įrenginių statyba. Vandens nugeležinimo, vandenvalos stotis statyti ar vandentvarkos tinklus plėsti ruošiamės ir kitur – iš viso tokių projektų šiemet tikimės įgyvendinti per 20.

– Šiemetį prognozuojamą savivaldybės biudžetą pavadintumėte optimistiniu ar pesimistiniu?

– Keletą metų iš eilės savivaldybės biudžetas auga. Jei pernykštį biudžetą vadinome subalansuotu ir skolų grąžinimo biudžetu, tai šiemet jį jau galime vadinti optimistiniu. Pernai planuojamas savivaldybės biudžetas metų pradžioje siekė 31 mln. eurų (su valstybės dotacijomis – 51 mln. eurų). Metus baigėme su beveik 36 mln. erų (su valstybės dotacijomis – 59 mln. eurų). Mūsų startinis biudžetas šiemet, palyginti su pernai, yra 6–7 mln. eurų didesnis.

– Kam ketinate panaudoti šias lėšas?

– Didžioji dalis išeis minimaliems atlyginimams didinti: socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams. Šių metų savivaldybės biudžetą pagal sritis ketiname tvirtinti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.

Džiaugiamės, kad praėjusiais metais pavyko sumažinti savivaldybės skolas. Nebeturime 45 dienas besitęsiančių skolų: jei įmonė, įstaiga ar organizacija pateikia sąskaitas už atliktus darbus ar paslaugas, jas apmokame per keletą darbo dienų.

Turime senų paskolų, tačiau jų dalį pernai taip pat pavyko žymiai sumažinti. Praėjusius metus pasitikome su 45 proc.  savivaldybės biudžeto siekiančiu paskolų portfeliu, o baigėme su 30 proc. Nebeturime skolų vežėjams – per metus jų atsikratėme. Paskolos investiciniams projektams liko, tačiau su bankais pavyko susiderėti dėl mažesnių palūkanų, todėl dabar paskolų grąžinimas kainuoja mažiau.