Kauno miesto profilis: gyvenimo sąlygos, sveikata, aplinka

Leidinys naudingas ne tik miesto politikams, bet ir bendruomenėms, siekiant nustatyti gyvenimo mieste prioritetus ir formuoti tinkamą miesto politiką, kurti veiklos planus gyventojų sveikatai gerinti.

Parengtame miesto profilyje aptariami Kauno miesto gyventojų sveikatos rodikliai bei įgyvendinamos priemonės šiems rodikliams gerinti. Pagrindinės leidinyje nagrinėjamos temos yra suaugusių gyventojų ir moksleivių sveikatos rodikliai, gyvenimo sąlygos, aplinka, sveikatos netolygumai, fizinė ir socialinė infrastruktūra, visuomenės sveikatos paslaugos.

Atsižvelgiant į Kauno miesto gyventojų sveikatos rodiklius, nuo 2017 m. buvo pradėtas įgyvendinti Kauno miesto savižudybių prevencijos modelis, taip siekiant mažinti savižudybių skaičių mieste. Gyventojų sveikatos rodiklių gerinimas ir lėtinių neinfekcinių ligų rizikos mažinimas grindžiamas Kauno miesto gyventojams siūlomomis nemokamomis projekto „Judėk sveikai“ veiklomis. Taip pat Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atsižvelgdamas į vis prastėjančią vaikų dantų būklę, 2017 m. pirmą kartą Lietuvoje pradėjo vykdyti visas Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas apimančią vaikų burnos higienos įgūdžių ugdymo programą „Kauno vaikai šypsosi“.

Prognozuojama, kad gyvenimo sąlygos Kaune gerės, nes keletas didelių užsienio įmonių planuoja steigti savo padalinius Kauno mieste ir sukurti apie 1300 naujų darbo vietų. Jau 2017 m. pradėtas rengti „Kauno darnaus judumo planas“, kurio tikslas – padėti sumažinti eismo spūstis ir užtikrinti lengvesnį bei patogesnį kauniečių judėjimą mieste. Kauno miesto savivaldybės pastangomis vis labiau gerinama ir pagal gyventojų poreikius kuriama fizinė bei socialinė miesto infrastruktūra: atnaujinami didžiausi miesto parkai, kuriamos vaikų žaidimo, lauko treniruoklių aikštelės, poilsio zonos, montuojamas apšvietimas. Prie Kauno pilies pastatyti du amfiteatrai po atviru dangumi.

Didėjant urbanizacijos mastams miestų svarba gyventojų sveikatai tampa vis aktualesnė. Tinkama miestų politika, aktyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gyventojų įtraukimas į sprendimų, susijusių su jų sveikata, priėmimą tampa svarbiausia priemone norint užtikrinti gerą gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą.