- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė kasmetinį tyrimą apie šalies savivaldybių kultūros paveldo apsaugos politiką, įgyvendinimą bei saugomiems objektams skiriamas lėšas. Nebe pirmus metus lyderio pozicijoje įsitvirtinęs Kaunas. Miestas sulaukė palankių vertinimų už efektyviai formuojamas paveldosaugines gaires, o per Paveldosaugos programą skiriamas finansavimas pastatams atnaujinti – didžiausias Lietuvoje.
Lyderis visoje šalyje
Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius. Iš visų Lietuvos savivaldybių šešiaženklėmis investicijomis į šią sritį iki 2020 m. pabaigos galėjo pasidžiaugti vos trys – Kaunas, paveldo priežiūrai skyręs daugiau kaip 3 mln. eurų, Vilnius su 2,9 mln. eurų ir Panevėžys – 1,08 mln. Eur.
Tam įtakos turi aiškia strategija ir įgyvendinimo principais paremti paveldosauginiai modeliai, apimantys tiek individualių pastatų tvarkybos darbus, tiek ir paveldo kaip visumos priežiūrą: atliekamus tyrimus, saugomų objektų būklės vertinimus.
„Atnaujinami paveldinių pastatų fasadai ne tik puošia miestą, bet ir tampa pavyzdžiu aplinkiniams. Tai efektyvus būdas paskatinti tvarkytis ir kitus pastatų šeimininkus. Ypač norėtųsi, kad pagaliau deramo dėmesio sulauktų valstybei priklausantys statiniai.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Prieš kelerius metus Kauno miesto savivaldybei skirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos padėka už stiprų finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą. Pasiekta Kauno lyderystė motyvuoja nesustoti ir dirbti šia kryptimi toliau“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip pusantro šimto pastatų savininkų.
Patraukliai sustyguota paveldotvarkos strategija taip pat leidžia Kaunui sėkmingai pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų finansavimą. Tai leidžia daugiau lėšų dedikuoti reikšmingiems miesto projektams, pavyzdžiui, Sporto halės rekonstrukcijai, Soboro restauracijai ir kitiems tvarkybos darbams.
Nuo konsultavimo iki finansavimo
Aštuntus metus skaičiuojanti Paveldotvarkos programa sulaukia nemažo gyventojų susidomėjimo ir šiemet. Paraiškų 2022 metams laukiama iki kovo 18 d.
Į dalinį finansavimą gali pretenduoti pavieniai asmenys, įmonės ir pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę atnaujinti jiems priklausantį turtą.
Medinių pastatų atnaujinimui gali būti skirta iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas. Už šias lėšas programos dalyviai gali tvarkyti fasadus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pastatus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Šiemet gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.
„Stengiamės nuolat tobulinti procesus, kad galimybė restauruoti pastatus būtų prieinama kuo plačiau. Specialistai dalinasi žiniomis apie pastatų priežiūrą, konsultuoja gyventojus dėl tvarkybai reikiamų dokumentų ir galiausiai vertina paraiškas bei priima sprendimus dėl miesto finansavimo“, – sako Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Plačiau susipažinti su Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baikerių fiesta: plieninės pramogos, muzika ir įspūdingiausiųjų rinkimai1
Penktadienį Jadagonyse prasidėjo ir iki sekmadienio tęsis tryliktasis motociklų sporto ir pramogų festivalis „Baikerių naktys“. ...
-
Į „Oho“ kryžiažodžių turnyrą – iš visos Lietuvos1
Šiemet „Oho“ kryžiažodžiams – 25-eri metai. Šio jubiliejaus proga šeštadienį surengtas kryžiažodžių sprendimo turnyras, į kurį susirinko dalyviai iš visos Lietuvos. ...
-
Kūrybos idėjų šaltinis – „Kauno dienos“ antraštės
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos pedagogai kartu su savo mokiniais įkvėpimą rado laikraščio puslapiuose. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje eksponuojamoje parodoje – molinės kom...
-
Socialinės paraštės: narkomanai institucijų mėtomi kaip karštos bulvės35
Priklausomybių turintys asmenys ne visada sulaukia tinkamos pagalbos vien dėl įstatymų spragų. Kartais jos ieškodami narkomanai atsiduria po policijos pareigūnų volu. ...
-
Europa tarpukario Kaune: nauji ryšiai, nauji vardai ir galimybės
Lietuva ilgus metus buvo ištrinta iš Europos žemėlapio ir išstumta iš europietiškos kultūros lopšio. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nutarimą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir valstybei sugrįžus į Europos ...
-
Kasmet Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, bet taip ir lieka neaišku – kodėl?14
Kauno mariose kasmet randama į krantą išmestų nugaišusių žuvų. Aplinkosaugininkai tiria vandens užterštumą, tačiau neranda priežasčių, kodėl taip nutinka. Dabar prašoma ir žvejų pagalbos. ...
-
Radiniai Laisvės alėjos fontane: nuo kotletų iki auskarų5
Kartą per savaitę Laivės alėjos fontane galima pamatyti į vandenį įbridusius žmones, valančius monetomis nusėtą fontano dugną. ...
-
G. Nausėda: karinis mobilumas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą15
Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Kviečia: įvertinkite planuojamus pokyčius Nemuno krantinėje ir pateikite siūlymus61
Profesionali architektų komanda patobulino Nemuno krantinės viziją Žemuosiuose Šančiuose. Urbanistikos ir transporto organizavimo specialistai įžvelgė neišnaudotą pakrantės potencialą tiek poilsiui, tiek eismo problemų sprendimui. Rem...
-
Kauno abiturientams skamba Paskutinis skambutis: negaili sparnuotų frazių29
Šiandien mokyklose vyksta simbolinė paskutinė pamoka ir skamba simbolinis paskutinis skambutis, o jau kitą savaitę daugiau kaip trim tūkstančiams Kauno abiturientų prasideda egzaminų sesija. ...