„Kapoši sarkoma – reta kraujagyslinės kilmės onkologinė liga, pasireiškianti odos ir poodžio pakitimais. Liga dažnai prasideda nepastebimai, todėl ją anksti atpažinti gali būti sudėtinga. Pradinėse stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų, tačiau progresuodama pažeidžia gilesnius audinius, sukelia skausmą, tinimą ar opėjimą. Todėl kiekvienam pacientui svarbu individualiai parinkti tinkamiausią gydymą“, – sako prof. Rasa Jančiauskienė, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė.
Pastebėjęs neįprastą pėdos pakitimą, Vytautas pradžioje kreipėsi į kitos gydymo įstaigos gydytoją chirurgą, kuris šį darinį pašalino. Nors pirminis pooperacinis gijimas buvo sklandus, po kurio laiko toje pačioje vietoje atsirado naujų odos pažeidimų. Pirminių tyrimų rezultatai piktybinio proceso neatskleidė, tačiau, atlikus pakartotinį histologinį tyrimą, buvo patvirtinta Kapoši sarkomos diagnozė.
Siekiant suvaldyti ligos progresavimą, pacientui buvo rekomenduotas tolesnis chirurginis gydymas. Iki atvykimo į Kauno klinikas kitoje gydymo įstaigoje jam jau buvo atliktos kelios ligos židinių šalinimo operacijos. Ligai progresuojant, Vytautas buvo nukreiptas į Kauno klinikas, kur Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojai atliko dar kelias operacijas ir odos plastiką.
Visgi navikui nuolat atsinaujinant, chirurginio gydymo galimybės buvo beveik išsemtos. Situaciją papildomai komplikavo ir IV stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas, kuris reikšmingai ribojo galimybes taikyti standartinę sisteminę chemoterapiją. Todėl pacientas buvo nukreiptas gydytojo onkologo konsultacijai, ieškant kitų gydymo sprendimų.
„Įvertinus pasikartojančią ligos eigą ir paciento būklę, buvo nuspręsta taikyti elektrochemoterapiją. Šis metodas leidžia veiksmingai gydyti naviką, kartu sumažinant sisteminį poveikį organizmui, tausojant aplinkinius audinius ir išsaugant organų funkcijas“, – pabrėžia Greta Chlebopaševienė, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Dėl lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo gydymo galimybės buvo ribotos, todėl pirmosios trys elektrochemoterapijos procedūros buvo atliktos naudojant itin mažas chemoterapinio vaisto dozes, leidžiamas tiesiai į navikinius mazgelius. Nepasiekus laukto efekto, gydytojai nusprendė taikyti kombinuotą elektrochemoterapiją – derinti elektrinius impulsus su į veną skiriama chemoterapija.
„Su gydytojais kalbėjomės atvirai – dėl inkstų ligos gydymas buvo sudėtingas, tačiau nusprendėme kovoti iki galo“, – pasakoja Vytautas.
Šiandien Vytauto būklė stabili – pėda sėkmingai gyja, o vyras vėl gali laisvai judėti. Būdamas aistringas futbolo gerbėjas, jis anksčiau važinėdavo į rungtynes visoje Lietuvoje. Ligai paūmėjus, šio pomėgio teko atsisakyti, tačiau dabar vyras vėl pats vairuoja automobilį ir palaiko savo mylimą komandą stadionų tribūnose.
„Viena svarbiausių motyvacijų pasveikti buvo noras grįžti prie mėgstamos veiklos – važinėti į futbolo rungtynes. Jeigu nebegalėsiu važiuoti, ką tada veiksiu?“ – šypsosi Vytautas.
Paklaustas, kaip jaučiasi šiandien, jis nedvejodamas atsako: „Turiu didžiulį norą gyventi.“
Vytauto gydymo procese dalyvavo daugiadalykė Kauno klinikų komanda – gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai, radiologai ir patologai. Jis dėkoja medikams už profesionalumą, palaikymą ir visapusišką rūpestį gydymo metu.
Kauno klinikose elektrochemoterapija pirmą kartą pradėta taikyti 2016 metais. Nuo 2024 metų, elektrochemoterapijai tapus kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Kauno klinikose atlikta jau daugiau nei 30 šių procedūrų. Nors pasaulyje šis metodas naudojamas jau ne vieną dešimtmetį, Lietuvoje elektrochemoterapija vis dar išlieka palyginti nauja ir tik specializuotuose centruose taikoma inovatyvia gydymo galimybe pacientams, sergantiems odos ir poodžio navikais bei jų metastazėmis.
Kauno klinikose nuosekliai siekiama tobulinti onkologinių pacientų gydymo galimybes. Šiuo metu Onkologijos ir hematologijos klinika, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu, vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinį projektą, kurio tikslas – dar labiau pagerinti elektrochemoterapijos gydymo efektyvumą ir šio metodo taikymo rezultatus pacientams.
(be temos)
(be temos)
(be temos)