„Kauno gatvių apšvietimas“: nuo šviesių gatvių iki nulaužtų šakų

Aiškūs prioritetai

Stichijai nurimus, mieste prasidėjo ne mažiau svarbus etapas – padarinių likvidavimas. Išvirtę ir nulaužti medžiai, pažeisti elektros ir apšvietimo tinklai, nuversti ženklai, sutrikęs eismas – visa tai turėjo būti kuo greičiau sutvarkyta, kad miestas galėtų grįžti į įprastą ritmą.

 Tačiau po tokių gamtos stichijų vieno vakaro ar vienos dienos darbų neužtenka. Bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Rolandas Drulia pasakoja, kad jo vadovaujama komanda į darbą stojo iš karto – darbuotojai dirbo ir šeštadienį, ir sekmadienį.

 „Pirmiausia teko pašalinti tai, kas kelia tiesioginį pavojų žmonėms, vėliau – tvarkyti infrastruktūrą, o galiausiai imtis to, kas gali palaukti. Šis procesas užtrunka“, – gyventojus būti kantrius ragino kasdien tvarkymo darbus organizuojančios bendrovės vadovas.

 Buvo tvarkomi ne tik želdiniai ir šalinami avariniai medžiai, bet ir gatvių apšvietimo tinklai, eismo reguliavimo priemonės, ženklai, šviesoforai. „Atlikta jau nemažai darbų. Gatvių apšvietimo srityje darbai eina į pabaigą, o želdinių tvarkymo teks palaukti, reikės kantrybės“, – sakė R. Drulia.

 Pirmiausia buvo šalinami avariniai medžiai – tie, kurie kėlė tiesioginį pavojų žmonėms, pastatams, automobiliams ar infrastruktūrai. Tik atlikus šiuos darbus galima pereiti prie kitų.

Svarbiausia – saugumas

Audros padarinių tvarkymo tempą lemia ne tik daugybė darbų. Ne mažiau svarbu, kad juos atliekantys žmonės būtų saugūs. „Didžiausias iššūkis – darbo laikas ir žmonių pajėgumai. Darbuotojų yra tiek, kiek yra. Jie pastarosiomis dienomis dirbo labai intensyviai“, – aiškino bendrovės vadovas.

 Šalinti audros padarinius nėra paprastas fizinis darbas. Vienais atvejais reikia pašalinti didžiules nulūžusias šakas, kitais – saugiai nuleisti pavojingai pasvirusį medį, kartais tenka dirbti šalia elektros tinklų ar pažeistos infrastruktūros.

 Čia ypač svarbus medkirčių ir bokštinių automobilių operatorių profesionalumas. Pastarieji turi ne tik valdyti sudėtingą techniką, bet ir užtikrinti, kad darbuotojas saugiai pasiektų vietą, kurioje reikia atlikti darbus.

Rolandas Drulia: pirmiausia tenka pašalinti tai, kas kelia tiesioginį pavojų žmonėms, vėliau – tvarkyti infrastruktūrą, o galiausiai imtis to, kas gali palaukti. Šis procesas užtrunka. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

 „Yra pagalbinių darbuotojų, kurie padeda atlikti kitus tvarkymo darbus. Reikalingi visi be išimties, – sako R. Drulia ir pabrėžia, kad ekstremaliomis aplinkybėmis jų vertė ypač išryškėja. „Jie – mūsų turtas“, – taip vadovas apibūdino savo darbuotojus.

Pasitelkta visa turima technika

Audros padariniams šalinti bendrovė pasitelkė praktiškai visą turimą techniką. Dirba traktoriai ir automobiliai, skirti supjautai medienai, šakoms išvežti, naudojami bokštiniai automobiliai, kuriais galima saugiai pasiekti medžių viršūnes ar atlikti darbus prie apšvietimo tinklų.

 Technika ir darbuotojai paskirstomi į komandas: vieni rūpinasi pavojingų medžių pjovimu, kiti išveža supjautą medieną ir šakas, dar kiti atlieka pagalbinius darbus ir sutvarko teritoriją.

 „Net ir turint technikos, svarbiausia – tinkamai įvertinti riziką, – tęsė R. Drulia. – Po audros buvo vietų, prie kurių privažiuoti buvo sudėtinga, o prie kai kurių medžių prieiti buvo taip pavojinga, kad kitos tarnybos nedrįso to imtis.“

Miesto pulsas – visą parą

Informacija apie elektros sutrikimus bendrovę pasiekia iš įvairių šaltinių. Vienas svarbiausių – visą parą veikianti dispečerinė. Ji registruoja informaciją apie įvairius gedimus ir incidentus – nuo neveikiančių šviesoforų ar pažeistų kelio ženklų iki nuvirtusių medžių ir kitų sutrikimų. Gavusi informaciją, ji pagal kompetenciją perduodama atitinkamoms tarnyboms.

 „Dispečerinė gauna ir registruoja informaciją apie tai, kas įvyksta Kaune, – pasakojo R. Drulia. – Informuojami skirtingų sričių bendrovės vadovai, jie organizuoja darbuotojų darbą.“

 Labai svarbu saugumas. Naktį tokių darbų, kuriuos atlikti tamsoje būtų nesaugu, bendrovė nevykdo. Dieną darbai tęsiami, o situacija stebima atsižvelgiant ir į orų prognozes.

Tinklas – atsparesnis

Audra tapo ir savotišku miesto infrastruktūros atsparumo testu. R. Drulia neslepia – gamtos stichijai visiškai atsparios infrastruktūros sukurti neįmanoma. „Prieš vėją nepapūsi – tai faktas“, – sakė jis. Tačiau tai nereiškia, kad nieko negalima padaryti.

 Kalbėdamas apie gatvių apšvietimą, R. Drulia pabrėžia pastarųjų metų darbus. Didelė dalis gatvių apšvietimo tinklų Kaune jau yra sukabeliuoti. Vadinasi, tinklas yra gerokai atsparesnis stipriam vėjui nei tuomet, kai kabeliai nutiesti oru.

 „Gatvių apšvietimo atramos daugumoje miesto vietų yra sukabeliuotos. Dar nemažai ir orinių gatvės apšvietimo tinklų ir juos dažniausiai pažeidžia. Tačiau, mano galva, pastarųjų metų įdirbis yra tikrai didelis“, – teigė „Kauno gatvių apšvietimo“ vadovas.

 Panaši situacija ir dėl šviesoforų. Jie taip pat buvo atnaujinami, naudojamos tvirtesnės naujos konstrukcijos – gembės. Po šios audros jų pažeidimų buvo palyginti nedaug – užfiksuoti keli atvejai, kai vėjas pažeidė gembes ar kelio ženklus. Žinoma, jeigu audra pažeidžia elektros tiekimą, gatvių apšvietimo tinklas lieka be elektros maitinimo ir negali veikti. Tačiau tokiu atveju problema – ne pats apšvietimo tinklas.

Kas atsitiks su medžiais – nenuspėsi

Daugiausia darbo po šios audros – dėl medžių. Čia, pasak R. Drulios, nėra paprasto atsakymo, kaip būtų galima išvengti tokių situacijų. Net ir stiprūs medžiai per itin stiprų vėją gali lūžti ar išvirsti.

 R. Drulia primena ankstesnę stiprią audrą, kai prie Botanikos sodo kai kurie medžiai buvo tiesiog nusukti.

 Todėl prevencija ir medžių priežiūra yra svarbu, tačiau gamtos reiškinio jėgos nenuspėjamos. Galų gale ekstremaliosios situacijos atskleidžia ir tai, koks svarbus skirtingų tarnybų bendradarbiavimas.

 Anot „Kauno gatvių apšvietimo“ vadovo, įmonė nuolat bendradarbiauja su savivaldybe ir kitomis tarnybomis. Tai bendradarbiavimas ne tik audrų metu.

 Šįkart bendrovė, sutvarkiusi dalį savo infrastruktūros, padėjo ESO. „Mes vieni kitus gerai suprantame ir bendradarbiaujame. Prireikus ir easant galimybių, padedame savo pajėgumais“, – sakė R. Drulia.

Ar yra pasirengę?

R. Drulia mano, kad techniniu požiūriu bendrovė pasirengusi, tačiau 100 proc. niekas nepasirengęs. Ekstremali situacija visada išryškina ribas. „Ko gero, labiausiai trūktų žmogiškųjų pajėgumų, – sakė jis. – Turime elektros generatorių, esame pasirengę, jeigu reikėtų užsitikrinti elektros tiekimą. Tačiau jeigu aplinkui nėra elektros, nieko nepadarysi.“

 Galima turėti technikos, planus, generatorius ir pasirengusias komandas, tačiau ekstremaliosios situacijos metu svarbiausia grandis vis tiek lieka žmogus.

Po rugpjūčio 22-osios audros Kauno gatvėse kurį laiką dar bus galima sutikti daug tokius darbus atliekančių žmonių. Jie šalina padarinius, kuriuos per kelias valandas paliko gamta ir po truputį grąžina miestą į įprastą ritmą.