Kauno centriniame pašte siūlo įrengti architektūros muziejų

Pristatyta idėja

Architektų rūmai palaiko idėją, kad Kauno centriniame pašte būtų įkurtas architektūros muziejus, kuriame atsispindėtų tarpukario modernizmo pavyzdžiai ir istorija. Taip pat siūloma, kad viršutiniuose pastato aukštuose galėtų veikti viešbutis.

Pirmadienį Centriniame pašte susitiko Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto atstovai, visuomenininkai ir kauniečiai, kuriems rūpi pašto likimas. Susitikimo metu idėją, kaip būtų galima panaudoti atlaisvintą tarpukario pastatą, pristatė ir architektas Audrys Karalius. Jo teigimu, paštas visada būdavo komunikacijos vieta, tad ši funkcija ir toliau turėtų išlikti. Jei būtų įkurtas nacionalinis architektūros muziejus, komunikacija išliktų, tik skirtųsi jos turinys.

„Seniau muziejaus funkcija buvo saugoti, dabar – modernus muziejus yra labiau šnekėtojas. Žinoma, galima pastatyti bet kokį pastatą ir jame įkurti architektūros muziejų, bet šiuo atveju mes atsisveriam į vertingą sluoksnį. Nenoriu būti skeptikas, bet manau, kad Lietuva niekada daugiau nepajus dvidešimties metų architektūrinio nušvitimo“, – apie tai, kad Kaunas tikrai gali didžiuotis tarpukario modernizmo architektūra ir ją turi pristatyti visuomenei, kalbėjo A.Karalius.

Kokios veiklos vyktų?

Pasak architekto, muziejus ir konferencijų salė galėtų užimti apie 40 proc. viso Centrinio pašto pastato, likusi dalis – panaudota komercinei veiklai. Prie pat pašto galėtų būti įkurta architektūrinė erdvė, skirta svarbiausiems šios srities renginiams.

Reikia tik politinės valios, kad prasidėtų procesai. O šiaip pastatas yra labai normalios būklės, pagrindinės erdvės yra nesenai restauruotos.

„Lietuvos architektūra negali toliau likti benamė. Tai būtų teminis klasteris, kurio centras – muziejus. Tam reikėtų apie 40 proc. pašto pastato. Kitos erdvės užimtos dizaino studijomis, konferencijų erdve, terasomis, kurios yra tiek kiemelyje, tiek ant stogo. Taip pat įsikurtų koks dizaino restoranėlis, skirtas neformaliems renginiams ir pokalbiams. Kartu galėtų veikti ir architektūrinė krautuvėlė, kur bet kas – ar studentas, ar svečiai – galėtų rasti įdomių dalykų apie architektūrą“, – idėją pristatė A.Karalius.

Pasak architekto, muziejaus poreikiai – minimalūs. Skaičiuojama, kad kartu su konferencijų sale tai užimtų apie 2 tūkst. kv.m. ploto. Tad tai nebūtų sudėtinga išlaikyti valstybei. Be to, komercinės patalpos būtų nuomojamos, tad generuotų ir pelno.

Jis nurodė, kad trečias pastato aukštas tiktų dizaino viešbučiui, kuriame atsispindėtų art deco stiliaus elementai. Šeštame aukšte galėtų įsikurti keli viešbučio apartamentai, pro kurių langus atsiveria miesto panorama.

„Reikia tik politinės valios, kad prasidėtų procesai. O šiaip pastatas yra labai normalios būklės, pagrindinės erdvės yra nesenai restauruotos. Daugiau bėdų yra su kiemais ir fasadu. Normaliai dirbant, per pusantrų metų galima sutvarkyti. Mūsų skaičiavimais, pastato pritaikymas ir rekonstrukcija atsieitų apie 2 mln. eurų“, – pažymėjo vienas idėjos autorių.

Jis tikino, kad panašios idėjos yra ir kaimyninėse šalyse. Štai Estijoje architektūros muziejus įkurtas dar 1991-ais metais buvusiame druskos sandėlyje. Čia per metus būna apie penkios parodos, išleidžiama apie dešimt architektūros leidinių. Valstybė muziejų pilnai išlaiko.

Ar pajudės ledai?

Architektai ir visuomenės atstovai vieningai tvirtino, kad galima pristatyti visą eilę idėjų, tačiau nieko taip ir neįvyks, jei centrinė valdžia nesiims kokių nors veiksmų, nenuspręs, į kieno rankas atiduoti Kauno tarpukario perlą.

Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas susirinkusiems aiškino, kad šiuo metu norima išgirsti kuo daugiau visuomenės balsų – kaip ji įsivaizduoja pastato funkciją ateityje.

„Pastatas galėtų būti parduotas aukciono būdu ir pritaikytas laikantis visų reikalavimų, tik kyla klausimas, kiek jis liks prieinamas visuomenei. Dėl to ir buvo sustabdytas aukcionas, siekiant pasižiūrėti ir įvertinti visas alternatyvas“, – pažymėjo jis.

D.Stravinskas aiškino, kad jau įvykdyti keli etapai: buvo paprašyta visuomenės teikti pasiūlymus raštu bei suorganizuota vieša diskusija, kurios metu visi galėjo pristatyti savo vizijas.

„Susisiekimo ministerija subūrė įvairias institucijas, tam kad nebūtų toliau diskutuojama veltui. Tikslas – turėti rezultatą, kuriame būtų įvertintos sprendimo įgyvendinimo galimybės. Šis procesas užtruks dar kelis mėnesis. Mūsų ministerija nėra vienintelė, kuri gali pasakyti, kas bus daroma su pastatu, bet suprasdami, kad tai – didelės svarbos objektas, padėsime Lietuvos paštui susidėlioti viską taip, kad paštas tikrai būtų panaudotas taip, kaip reikia. Visas analizes turėsime pateikti ir Seimui. Šių metų biudžete tikrai nebus numatyta lėšų. Bet reikia paruošti pilną studiją, bus galima pamatyti visus finansavimo šaltinius“, – teigė D.Stravinskas.

Jis tikino, kad kitoje darbo grupėje bus vertinami visi pateikti pasiūlymai. Kuo daugiau jų bus, tuo plačiau bus galima pažiūrėti, kaip žmonės įsivaizduoja Centrinio pašto panaudojimą, bei kaip realu tokius projektus įgyvendinti.