- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Stebina: Kauno centrinio pašto rūmai šildomi buitiniu šildytuvu.
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
-
Nerimas dėl Centrinio pašto būklės: šildomi buitiniu šildytuvu
Paveldosaugininkė, buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, užsukusi į vieną renginių Kauno centriniame pašto pastate, viešai pasidalijo slogiomis emocijomis.
Nepagarba autentikai
„Kauno centrinio pašto rūmai šildomi buitiniu šildytuvėliu, kokius prieš keliolika metų pasistatydavome kabinetuose universitete, kai prieš pat šildymo sezono pradžią būdavo labai žvarbu…“ – feisbuke palygino kaunietė.
Į šiuos rūmus ji užsuko dėl čia eksponuojamos ukrainiečių parodos, bet pastato aktualijos visiškai užgožė pradinį tikslą.
„Matydama, kaip ignoruojamas ir paneigiamas vienas įstabiausių ir autentiškiausių nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų, pamiršau, ko atėjusi. O ir paroda pasirodė tiek silpna, kad širdgėla dėl pašto absoliučiai užvaldė visas mintis... Jei tokio pobūdžio paroda būtų bet kuriame angare ar sovietmečio dekoro turinčiame pastate – jo neigimas būtų labai vietoje, bet šitaip ignoruoti bene tobuliausiai lietuviškumą atspindintį interjerą ir uždaryti jį nuo visuomenės 6 eurų mokesčiu pasirodė gerokai per daug“, – nuomonę tęsė mokslininkė.
Ingridos Veliutės nuotr.
Užkliuvo ir saugumas
I. Veliutė atkreipė dėmesį ir į lankytojų saugumą. „Po kojomis mėtosi laidai ir ilgintuvai, virš galvos styro beveik krentančios lubų plytelės, o autentiški šviestuvų apvadai tampa laikikliais greičiausiai neleistinam parodos apšvietimui. Galbūt tas nuogas spuoguotas užpakalis, reguliariai išnyrantis ant pagrindinės salės sienų, ir yra tai, ką mes galvojame apie savo miesto paveldą nugarmėjus sostinės triukšmams“, – stebėjosi kaunietė
I. Veliutė apgailestavo, kad į pastatą užsukę žmonės greičiausiai nepamato viso pašto rūmų paveldo subtilumo: „Tam nepakanka per septynias minutes perlėkti parodą ir išsibrauti lauk pro beveik nesidarinėjančias duris.“
Tik įveiklinti neužtenka
Kultūros ministras Simonas Kairys komentaruose sureagavo pastaba. „Ot naujiena! Dar buvusiai viceministrei, už paveldą atsakingai. Tai labai gerai, kad šį objektą užpildo „Kaunas 2022“ savo veiklomis. Apie meno kokybę gal papasakokite ukrainiečiams tiesiai? O šiaip verta kartais ne iš popierių objektus ir jų būklę pažinti“, – teigė S. Kairys.
I. Veliutė aiškino, kad nėra visai atsitiktinė parodų lankytoja ir apie pašto rūmus ir jų kelionę iš vienų rankų į kitas galėtų, švelniai tariant, šį bei tą papasakoti.
Atsakydama į pasiteiravimus, ką ji, būdama kultūros viceministre, pati nuveikė šių rūmų labui, nurodė, kad, jai einant šias pareigas, per rekordiškai trumpą laiką pastatui suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo, sukurtas visas pagrindas mainams su Lietuvos paštu, sugalvotas galimybių studijos formatas ir t. t. Apie rūmų būklę ir jų priežiūros kokybę garsiai imta kalbėti 2019 m., kai paštas žiemą buvo užlietas, nes dėl per žemos patalpų temperatūros sprogo vamzdžiai.
„Po 2019-ųjų jau nemažai vandens nutekėjo ir yra kiti atsakingi politikai, bet džiaugiuosi, kad daug mano idėjų buvo įgyvendinta. Ačiū KEKS komandai, nes per pastaruosius metus buvo daug puikių parodų ir renginių, kurie įdarbino netradicines vietas. Beveik statybų aikštelėje M. Žilinsko dailės galerijoje vykstantys renginiai buvo puikiai pritaikyti lankytojams ir tikrai nekliuvo naujiems vamzdynams praardytos sienos. Žemsiurbė – superinė ir t. t. Tiesiog šįkart parodos kabintojų darbo kokybė buvo tokia, kokia buvo“, – apgailestavo I. Veliutė.
Po kojomis mėtosi laidai ir ilgintuvai, virš galvos styro beveik krentančios lubų plytelės, o autentiški šviestuvų apvadai tampa laikikliais greičiausiai neleistinam parodos apšvietimui.
Jai pritarė architektas Audrys Karalius, sakydamas, kad nepakanka pastatą tiesiog įveiklinti. Jis pateikė itin ryškių pavyzdžių: daugybė bažnyčių ir sinagogų buvo įveiklintos LSSR vaistų sandėliais, sporto salėmis ir remonto dirbtuvėmis. „Verta prisiminti, kokį depresinį poveikį toks įveiklinimas darė visuomenei“, – atsigręžė į istoriją architektas.
Perduotas KEKS
Lietuvos pašto, kuris vis dar yra Kauno centrinio pašto rūmų valdytojas, komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas „Kauno dienai“ teigė, kad dėl rūmų reikia kreiptis į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovus.
„Kauno centrinio pašto pastatas šiuo metu perduotas naudoti viešajai įstaigai „Kaunas 2022“. Ši įstaiga, be kita ko, ir yra atsakinga už visą pastato eksploataciją, taip pat ir už šildymo sprendimus jame“, – komentavo L. Zadarackas.
Jis pabrėžė, kad, kaip Lietuvos paštas jau yra skelbęs ir anksčiau, Kauno centrinio pašto rūmams išsaugoti ir naudoti reikalingos didelės investicijos.
„Dėl to džiaugiamės, kad, laukiant sprendimo dėl pastato ateities, jis rado laikinus šeimininkus, kurie šias patalpas prasmingai įveiklino“, – nurodė Lietuvos pašto atstovas.
Ingridos Veliutės nuotr.
L. Zadarackas patikslino, kad šiuo metu vyksta šio pastato paėmimas visuomenės poreikiams, atliekamos tam reikalingos procedūros. „Planuojama, kad perimtas pastatas bus perduotas valstybės nuosavybėn, o patikėjimo teise jį valdys Kultūros infrastruktūros centras, pavaldus Kultūros ministerijai“, – teigė atstovas.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacijos ir rinkodaros vadovas Mindaugas Reinikis, paprašytas pakomentuoti I. Veliutės pasisakymą, teatsakė, kad „šiuo metu Kauno centrinio pašto rūmuose centralizuotu šildymu šildomi rūsiai ir operacijų salė, kitos erdvės renginių metu šildomos elektra“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje pradėti statyti geležinkelio tilto per Nerį poliai3
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įsibėgėja ilgiausio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – pradėti polių įrengimo darbai, kuriuos baigti tikimasi iki kitų metų pavasario, praneš...
-
Šaulių sąjunga į kibernetinio saugumo hakatoną Kaune kvies IT, karybos ekspertus1
Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje spalio 20–22 dienomis vyks didžiausias Baltijos šalių kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“. ...
-
Statant „Rail Balticos“ Kauno mazgą bus nusavinta daugiau kaip 200 sklypų ir 300 pastatų
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis...
-
Senolis dusina kaimynus: smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau39
„Smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau“, – lyg niekur nieko ištarė daugiabučio Vilijampolėje gyventojas, kurio buto durys aplipusios musėmis, o į laiptinę patenkantis tvaikas kaimynams atima žadą. ...
-
Vairuotojas pripažįsta: pagavau žioplį, bet ar tikrai Kauno gatvėse visur tinkamas ženklinimas?33
Socialiniuose tinkluose vairuotojas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis įvažiuoja į saugumo salelę. Vyras pripažino, kad nepastebėjo kelio ženklų, tačiau, pasak vairuotojo, dabar Kauno gatvėse daromos pertvarkos apsunkina eismą, siaurinamos...
-
Kaune – naujas akcentas: prie Kauko laiptų apsistojo „Mitinė būtybė“14
Kauno centrą su Žaliakalniu jungiantys Kauko laiptai nuo šiol praeivius trauks ne tik savo jaukumu, bet ir čia pasilikusiomis „Kauko laiptų mitinės būtybės“ pėdomis. Miesto akcentų galeriją po atviru dangumi savo kūriniu papildė ...
-
Mokyklos sėkmės tik skaičiais įvertinti neįmanoma1
Dr. Mindaugas Norkevičius – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros lektorius, politologas, Kauno „Herojaus“ gimnazijos istorijos ir geografijos mokytojas metodininkas. ...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?32
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Angelų sargų diena – be žadėto obelisko23
Spalio 2-ąją policija mini Angelų sargų dieną. Policijos profesinės šventės dieną Laisvės alėjoje turėjo būti atidengtas obeliskas, tačiau jo statybos užtruko. Tikėtina, kad beveik 8 metrų paminklas bus atidengtas kitą policijai svarbi...
-
Gaujų akibrokštas atrankai į Kauno apygardos vyriausiuosius prokurorus įtakos neturėjo?11
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, net keturiolika metų kartu su kolegomis Panevėžyje kovojusios su organizuotu nusikalstamumu, sprendimas, ką skirti nauju Kauno apygardos prokuratūros vadovu, – akivaizdus įrodymas, kad šokiruojant...