Po dešimties metų svarstymų priėmus sprendimą merus Lietuvoje rinkti tiesiogiai, tuo apsidžiaugė ne visi kauniečiai. O kai kas sakė seniai laukęs tokios galimybės. Jie viliasi, kad renkant konkretų žmogų, miestiečiai pajus konkrečių pokyčių.

"Per praėjusius savivaldybių rinkimus nebuvau Lietuvoje, tačiau girdėjau, kas dėjosi, kai partijos tarėsi dėl mero posto. Gal merą renkant tiesiogiai būtų mažiau, švelniai tariant, tokių keistų dalykų", – sakė pensininkė Janina Kazanovienė.

Kiti nuogąstavo, kad Lietuvai dar per anksti tokia tvarka, dar esame per mažai sąmoningi, nepatyrę. Ne vienas kalbintas praeivis Laisvės al. apskritai neslėpė: politika nesidomi, Kauno merą leistų rinkti nors ir marsiečiams, svarbu, kad būtų užlygintos gatvių duobės.

Ilda Kiguolienė
Filologė

Žmonės labiau linkę pasitikėti asmeniu, o ne partija. Tiesiogiai išrinktu meru labiau pasitikės miestiečiai, tačiau nuo to jo teisių nepadaugės. Žmonėms gal tik maloniau tiesiogiai rinkti merą, nes dėl to akivaizdžių pokyčių mieste, abejoju, ar greitai atsiras. Į mero postą labiausiai būtų tinkamos žinomos asmenybės.

Artūras Jašinas
Mūrininkas

Niekas nuo to nepasikeis, jei merą rinks patys žmonės. Nors man tai ir nelabai svarbu. Lietuvoje gyvenu tik žiemą. Daugiausia laiko praleidžiu Norvegijoje, nes Lietuvoje sunku pragyventi. Jeigu meras būtų renkamas tiesiogiai, aišku, kad kažkas pasikeistų, pavyzdžiui, atsirastų naujų autobusų. Juokauju. Pirmiausia reikėtų ne merus tiesiogiai rinkti, o pasistengti, kad daugiausia lėšų būtų skiriama ne Vilniui, bet kad būtų nepamiršti ir kiti miestai bei maži miesteliai.

Leokadija Katinienė
Buhalterė

Man geriau, jei pati galėsiu rinkti merą. Jau dabar žinau, už ką balsuočiau. Nuo mero mieste gal ir nedaug kas priklauso. Viskas būna taip, kaip tarpusavyje susitaria partijos. Meras, manyčiau, miestą turėtų pradėti tvarkyti nuo gatvių. Gyvenu Palemone, ten jos labai prastos. Gaila, kad jų rekonstrukcija mieste sustojo, nes sudegė ta brangi asfalto klojimo mašina.

Jūratė Stankevičienė
Buhalterė

Pritarčiau tiesioginiams rinkimams. Taip, meru galima išrinkti ir žmogų, nepriklausantį jokiai partijai. Tačiau meru išrinkus net ir labai veiklų politiką, realių pokyčių mieste vis tiek būtų sunku tikėtis. Vis tiek būtina, kad mero sprendimus ir siūlymus palaikytų tarybos dauguma. Po praėjusių savivaldybių rinkimų, kai buvo renkamas meras, stebino užkulisiniai žaidimai, netikėti partijų susitarimai. Nustebome ne dėl vieno kandidato. Meru turėtų būti renkamas autoritetingas žmogus. Jis mieste turėtų elgtis kaip šeimininkas. Nors turi mažai teisinių galių, bet jis galėtų daug ką nulemti savo autoritetu. Jam daugiau galių suteiktų tai, kad yra išrinktas žmonių, kad turi daugumos miestiečių pasitikėjimą.

Aušra Mongirdienė
Medicinos fakulteto dėstytoja

Nesuprantant, kaip viskas funkcionuoja, kas galės pretenduoti į merus, sunku ir vertinti šias naujoves. Manau, gerai, kad galėsime balsuoti už konkrečius žmones. Bet jei žmonių išrinkto mero nepalaikys partiniai, jis bus bejėgis.  Klausiate, ar nereikėtų padidinti merų galias? Pasakysiu taip: jeigu meru taptų sąžiningas žmogus, jo galias didinčiau. Jeigu jam sąžiningumo trūktų, jo galias būtų geriau sumažinti. Jei kalbėtume apie rinkėjų aktyvumą, sunku pasakyti, ar galimybė miesto vadovą rinkti tiesiogiai balsuoti pritrauktų daugiau žmonių.

Rinktume jau kitąmet

Tiesioginiams merų rinkimams pritarė Seimas. Naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakciją dar turės pasirašyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokiu atveju tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Iki šiol savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, – vienmandatėje apygardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.

Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys – pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.