Kauniečiai kaip Baltijos kelyje susikibo už rankų

Didžiausioji prezidentūros salė nesutalpino visų susirinkusiųjų, žmonės pranešimų klausėsi ir ant laiptų, ir ekspozicijų kambariuose. Priminusi Lietuvos kančių kelią viena renginio iniciatorių Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė, pakvietė minėjimą pradėti valstybės himnu ir minutės tyloje prisiminti lemtingojo pakto aukas.

Apie disidentų Lietuvoje judėjimą kalbėjo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, nesusekamosios Katalikų Bažnyčios kronikos įkūrėjas ir leidėjas, už antisovietinę veiklą kalintas Rusijos lageriuose. Seimo narys Kazys Starkevičius, vienas iš minėjimo organizatorių, peržvelgė Lietuvos tautos praradimus okupacijos metais, sovietų karinių pajėgų dydžius ir specifinį kontingentą Kaune bei apylinkėse, kariuomenės išvedimo aplinkybes, pasidalijo įžvalgomis apie šiandienines grėsmes nepriklausomybei. Priminti gyvenimą už geležinės uždangos jis atvežė „suvenyrų“ – spygliuotos vielos atkarpėlių nuo buvusio griežtai saugomo desantininkų poligono Rokuose.

Prie Baltijos kelio simbolinėmis gėlėmis – kardeliais – papuošto stalelio mikrofoną vienas po kito ėmė nuoširdžiais plojimais palydimi žymūs kauniečiai: Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis, „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, kunigas Robertas Grigas. Jaunatviškai nuskambėjo Veršvų gimnazijos moksleivių Eglės ir Julijos prisipažinimas, kad joms tiesiog pavydu, jog nebuvo gimusios, kai Lietuva stovėjo Baltijos kelyje.

Kai susirinkusieji išėjo į Prezidentūros kiemelį, renginio organizatorė ir vedėja Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė sakė nustebusi – susibūrė bemaž trys šimtai žmonių.

Su vėliava ir paradinėmis uniformomis minėjime dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vyrai, atvyko Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato bendruomenių pareigūnės ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai, šaulių, miesto bendruomenių atstovai. Žodį tarė lakūnas Vytautas Tamošiūnas, prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjusius žmones iš lėktuvo pasveikinęs gyvų gėlių lietumi – du orlaiviai tądien pasėjo 12 sunkvežimių žiedų.

Suskambėjo Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ solistų Ryčio Janilionio ir Osvaldo Petraškos atliekama daina apie Tėvynę, ir didžiuliu ratu visą Prezidentūros kiemelį apjuosę kauniečiai susikibo už rankų. Kaip anuomet susiėmę už rankų ir susitelkę pasauliui dar kartą priminė: mes už šeimą, tautą, nepriklausomybę, religiją ir gerovę.