Švarinimo akcijos „Darom 2009” dalyviai pranoko organizatorių lūkesčius - šiukšles noriai rinko ir pagyvenę miestiečiai ir mažiausi Kauno gyventojai.

Likus kelioms minutėms iki 10 val. ryto automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Kauno marių šiukšles rinkti pasirengusių entuziastų laukė ne tik raudona liemene pasipuošusi koordinatorė Rūta - bepradedančioje žaliuoti žolėje mėtėsi plastikiniai buteliai, saldainių popierėliai ir kitos atliekos.

„Tikėjausi pamatyti baisesnį vaizdą, tačiau darbo vis tiek bus nemažai“, - žvelgdama į Kauno marių pakrantes ir Pažaislio vienuolyno teritoriją prasitarė Rūta.

Darbui nusiteikę tądien buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų būrelis. Apsirengę sportiniais drabužiais ir užsimovę koordinatorės išdalintas pirštines, jaunuoliai žadėjo plušėti tol, kol pakrantėje nebus nei vienos šiukšlės.

Tiesa, prieš einant švarinti aplinkos, koordinatorė visus susirinkusiuosius supažindino su saugos taisyklėmis: įspėjo atsargiai elgtis su rastai švirkštais, o dar geriau juos palikti ant žemės, taip pat neliesti elektroninių prietaisų.

Šalia Amalių pervažos būrys savanorių švarinti gamtos atėjo anksčiau už visus - tuomet, kai laikrodis mušė 8 val., todėl po dviejų valandų ant žolės „puikavosi“ net kelios dešimtys polietileninių maišų.

„Tiksliai jų turinį išvardinsime po akcijos. Žinau tiek, kad čia nemažai sodininkų išmestų buitinių prietaisų ir jų naudojamų priemonių“, - pasakojo talkos dalyvis Aurimas, pasidžiaugęs ypatingu miestiečių aktyvumu.

Nors dalyvauti talkoje užsirašė per 1 tūkst. kauniečių, organizatoriai neabejoja, kad jų bus dvigubai, o gal net ir trigubai daugiau.

„Praėjus dviem valandoms aš jau neturiu maišelių. Matyt žmonės pasiilgo tų senų tarybinių talkų, o gal tiesiog pasidarė sąmoningesni“, - šyptelėjo Aurimas.

Panemunės miškas vidudienį taip pat atgimė naujam gyvenimui - apsikrovę šimtais polietileninių maišų iš čia tiltu kulniavo moksleiviai. Netrukus jų „laimikis“, kaip ir likusieji maišai iškeliavo į šiukšlių surinkimo mašinas, kurios po miestą pradėjo važinėti ne kaip buvo žadėta 14 valandą, o jau nuo paties ryto.