Kaune pristatyti „ESminiai pokyčiai“: kokios europinių investicijų kryptys?

Kviečia pamatyti pokyčius

Dėl ES struktūrinių fondų Lietuvoje vyksta ekonominis, socialinis, aplinkosauginis proveržis. Europinės investicijos padeda įgyvendinti grandiozinius projektus, kurie prisideda prie geresnio gyvenimo.

Siekdama supažindinti gyventojus su vykstančiais pokyčiais, Finansų ministerija Kaune pradėjo kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“. Kaunas – mokslo miestas, todėl vykstantys pokyčiai pristatyti pasitelkus išradingų mokslininkų komandą, kuri pademonstravo smagias mokslo ir technologijų panaudojimo galimybes.

Informaciniai renginiai suplanuoti tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir pasienio savivaldybėse, kad visi Lietuvos regionai galėtų iš arčiau susipažinti su ES fondų lėšomis vystomais projektais.

Tikslas: renginiais siekiama, kad gyventojai galėtų susipažinti su ES fondų lėšomis vystomais projektais. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Šia kampanija norima pristatyti ES investicijų rezultatus. Siekiame atkreipti dėmesį į visus pokyčius, kurie vyksta finansuojant ES fondų lėšomis, nes kartais žmonės ne visada žino, prie kokių projektų prisidėjo ir ES“, – kampanijos „ESminiai pokyčiai 2024“ tikslą pristatė Finansų ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis.

Be to, renginių ciklo metu bus pasakojama, kokie pokyčiai įvairiose srityse laukia ateityje, kur ES Lietuvoje investuos.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Lietuvai 2021–2027 m. ES investicijų skirta beveik 8 mlrd. eurų, šiuo metu jau paskelbta kvietimų daugiau kaip už 3,4 mlrd. eurų, o konkretiems projektams įgyvendinti pasirašyta sutarčių daugiu kaip už 2 mlrd. eurų. Vadinasi, 2 mlrd. eurų jau investuojami į skirtingas Lietuvos sritis – tiek socialinę apsaugą, tiek energetinį saugumą, aplinkosaugą ar inovacijas. Į šią sumą įeina ir paslaugų senjorams gerinimo projektai, ir sveikatos programos. Taip pat atrastume naujų turizmo maršrutų“, – pažymėjo A. Malinovskis.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Trečdalis šių investicijų skirta žmonių socialiniams poreikiams, nedarbo, švietimo problemoms spręsti. Labai daug investicijų skiriama sveikatos specialistams, mokytojams, socialiniams darbuotojams į regionus pritraukti, nepamirštant atnaujinti infrastruktūrą, gerinti aplinką, sukurti patogų susisiekimą, socialinį ir kultūrinį gyvenimą.

Be to, europiniais pinigais skatinamas Žaliasis kursas, kai pramonė transformuojama į aplinkai draugišką, kuriamas atsinaujinančiosios energijos šaltinių energetikos tinklas ir įgyvendinami kiti reikšmingi projektai, kuriais mažinama aplinkos tarša. Daug investicijų skiriama ekonomikos konkurencingumui skatinti. Pažangesnei Lietuvai skirta 1,4 mlrd. eurų investicijų.

1,6 mlrd. eurų – daugiau nei tiek skiriama regionams, kurie patys planuoja investicijas. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

ES investicijos Lietuvoje sulaukia didelio susidomėjimo. Inovacijų agentūros ekspertai iš viso pirmąjį šių metų pusmetį jau įvertino daugiau nei 1,3 tūkst. projekto įgyvendinimo planų, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia beveik 488 mln. eurų.

Regionai sprendžia patys

Daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų skiriama regionams, kurie patys planuoja investicijas ir įgalina bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai. Regionai, tarp jų ir Kaunas, jau susiplanavo visas ES 2021–2027 m. skirtas investicijų lėšas.

„Regionai gavo galimybę patys nuspręsti, kokių projektų jiems reikia. Galima džiaugtis, kad projektai dažniausiai orientuoti į švietimą, socialinę apsaugą, turizmo skatinimą ar aplinkosaugą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Investicijos skiriamos žmonėms, kad jie realiai pajaustų naudą ir galėtų naudotis kuriama infrastruktūra, gerinti aplinką, savo savijautą“, – nurodė Finansų ministerijos atstovas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kauno projektai

Pagal ES investicijų Regiono plėtros priemonę Kaunui numatyta apie 100 mln. eurų investicijų. Be to, miestas ir anksčiau aktyviai dalyvavo ES programose, tad jau galima matyti ir įgyvendintus ryškius projektus.

„Visi laukiame, kada bus atidaryta „Mokslo sala“, pačiame miesto centre turime Kauno valstybinį muzikinį teatrą, kuris taip pat atnaujintas panaudojus ES investicijas. Be to, nemažai miesto mokyklų jau naudoja saulės energiją, skiriama dėmesio atliekų rūšiavimo infrastruktūrai. Tačiau Kaunas turi ir kitų didelių projektų, kurie per kelerius metus bus įgyvendinti.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Už ES fondų lėšas miestas suplanavo statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą, įrengs dviračių taką Baltų prospekte ir Chemijos gatvėje, atgaivins Kovo 11-osios gatvės parką, sutvarkys Naujakurių skverą. Taip pat planuoja rekonstruoti vaikų darželį Tirkiliškių gatvėje. Labai džiugu, kad Vijūkų gatvėje suplanuota statyti naują mokyklą“, – kaip keičiasi Kaunas, panaudojant ES investicijas, kalbėjo A. Malinovskis.

Iki lapkričio vidurio „ESminių pokyčių“ komanda aplankys 20 miestų ir miestelių, šį savaitgalį lankėsi Rokiškyje, Pasvalyje, Kaune, Mažeikiuose.