Kaune – Lietuvos švietimo tarybos posėdis: galimybė išgirsti verslo lūkesčius

Posėdžio tikslas

Kauno PPA rūmai sulaukė neeilinių svečių, kurie atsakingi už švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Gausi delegacija susitiko su KPPAR bendruomene. Susitikimo tikslas – išklausyti verslo bei švietimo įstaigų atstovų nuomonę apie vykdomas reformas.

Išvažiuojamajame posėdyje Kauno PPA rūmuose dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) viceministrė Agnė Kudarauskienė kartu su ja atvyko: ŠMS ministerijos mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, ŠMS ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė. Taip pat į Kauną atvyko LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. Su ministerijos atstovais bei Seimo nariais Kauno verslininkai turėjo konstruktyvią diskusiją, o po jos surengtas ir LŠT, vadovaujamos prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, išvažiuojamasis posėdis, kuriame pasidalinta įžvalgomis apie švietimo sistemos pokyčius bei galimas problemas. Taip sudaryta visapusiška komanda, kuri realiai daro įtaką švietimo politikos formavimui ir gali įsiklausyti į verslo pastebėjimus.

„Tikrai ne taip dažnai LŠT turi išvažiuojamuosius posėdžius. Kaune esame dėl to, jog šis miestas svarbus švietimo ir mokslo sektoriui. Darbotvarkės pagrindinis tikslas – pakalbėti apie švietimo ir mokslo sritį, aptarti partijų susitarimus dėl švietimo reformų iki 2030-tų metų. Šios dienos diskusija yra apie tai, o kas bus po to. Kokia turėtų būti švietimo sistema, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti? Tai apima ir mokytojų algų klausimą, ir atitinkamą asmenų skaičių aukštajame moksle, pokyčiai profesiniame mokyme ir pan.“, – kalbėjo LŠT pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji tikino, kad vienas darbotvarkės klausimų – kolegijų jungimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. „Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriame keliami aukštesni reikalavimai ir kolegijoms. Vienas sprendimo būdų – kolegijų sujungimas ir jų mokslo potencialo gerinimas. Lietuva nėra tokia didelė, todėl tikrai galimas aukštųjų mokyklų jungimas. Tačiau kaip tas jungimas vyks, dabar ir keliami klausimai. Dabar visoms kolegijoms reikia susimąstyti, kaip jos užtikrins mokslo portfelį, kurį pirmiausia sudaro ne infrastruktūra, o mokslo žmonės, kurie daro tyrimus, teikia juos verslui ir pan. Universitetai tokias sistemas turi jau ne vieną dešimtmetį, tad gal vienas iš sprendimo būdų ir būtų, kad universitetai su kolegijomis pasidalytų savo kompetencijomis“, – kalbėjo LŠT pirmininkė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Verslo ir švietimo bendrystė

Posėdžio nariai akcentavo, jog švietimo įstaigos turi glaudžiai bendradarbiauti su verslu, atliepti trūkstamų specialistų poreikius, užtikrinti studijų kokybę.

„Džiaugiuosi, kad į Kauną prekybos, pramonės ir amatų rūmus pavyko pakviesti garbingus asmenis, kurie realiai daro politinius sprendimus švietimo srityje. LŠT neatsitiktinai atvyko į Kauną, nes Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungia 836 įmones. Mūsų bendruomenė stipri ir nuolat auganti, todėl turime daug ką pasakyti, dėl šiuo metu vykdomos pertvarkos, liečiančios tiek profesinio mokymo, tiek kolegijų bei universitetų bendruomenes, todėl mes galime išreikšti tiek patariamąją, tiek ir ekspertinę nuomonę, kelti klausimus apie galimas reformos rizikas“, – apie LŠT vizito Kaune svarbą kalbėjo KPPAR tarybos narys Mindaugas Misiūnas.

Džiaugiuosi, kad į Kauną prekybos, pramonės ir amatų rūmus pavyko pakviesti garbingus asmenis, kurie realiai daro politinius sprendimus švietimo srityje.

Pasak jo, rūmų filialų tarybose, verslo vadovų ir personalų klubuose nuolat vyksta diskusijos dėl švietimo reformų, rengiamos diskusijos, kaip būtų galima gerinti švietimo sistemos kokybę.

„Mintys, kurios atsiranda tarp įvairių organizacijų atstovų, siekiame jas perduoti švietimo politiką formuojantiems asmenims. Iš tiesų verslo atstovai gali padėti Seimo nariams priimti teisingus sprendimus ir įsiklausyti į ekspertų teikiamas įžvalgas“, – apie bendradarbiavimo svarbą pridūrė Kauno rūmų tarybos narys M. Misiūnas.

Verslo nerimas

KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė akcentavo, jog švietimo temoms skiriamas didelis dėmesys, nes vykdant nuolatines švietimo sistemos pertvarkas, svarbu nepamiršti regionų. Šiuo metu regionuose veikia kolegijos, kurios per eilę metų jau išgrynino savo sritis, tačiau siekiant sujungti švietimo įstaigas, kyla klausimų, ar tikrai tokios pertvarkos pasiteisins.

„Daugeliu aspektų verslas pritaria švietimo reformai, tačiau kol kas yra ir pilkųjų zonų, neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kolegijas prijungti prie veikiančių universitetų. Šiuo atveju kyla klausimų, kaip stiprinamas regionas, jei jame nelieka kolegijos. Ar neatsitiks taip, kad regionuose prarasime ir kolegines studijas, ir neatsiras naujų universitetinių studijų. Tokios pertvarkos dar reikalauja gilesnio pagrindimo, kaip tai vyks ir kokios bus reformos pasekmės“, – kalbėjo O. Grigienė.

KPPAR generalinė direktorė iškėlė dar kelis verslui rūpimus klausimus. Verslai turi nerimo dėl koleginių studijų, mat kai kurios kolegijos turi labai specifines kryptis, tokias kaip agro studijos, viešosios paslaugos ir pan., todėl kol kas neaišku, kaip universitetai galės tokias studijas vykdyti.

„Kolegijos – arčiau verslo, jos gali atliepti verslo poreikius čia ir dabar, o universitetai labiau orientuoti į mokslo studijas, tyrimus ir pan.“, – toliau verslui rūpimus klausimus dėstė Kauno rūmų generalinė direktorė O. Grigienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

M. Misiūnas antrino sakydamas, kad reforma gali iškreipti sistemą, nes prijungus kolegijas prie universitetų, pastariesiems teks persiorientuoti ir vykdyti kolegines studijas.

„Galbūt galima reformą organizuoti kitaip ir kolegijas jungti tarpusavyje, o ne su universitetais“, – pasiūlymą iškėlė KPPAR tarybos narys.

LŠT susitikimo su verslo bendruomene metu sutarta, jog siekiant užtikrinti švietimo kokybę, įgyvendinti aukštojo mokslo reformas, būtinas tolimesnis bendradarbiavimas. Tokie susitikimai leidžia tiek verslui, tiek šveitimo sistemos atstovams išsakyti savo pastebėjimus tiems, kas realiai Lietuvoje formuoja švietimo politiką. Todėl tikimasi, kad ir toliau bus išlaikytas darbų tęstinumas ir sudarytos galimybės išgirsti įvairių visuomenės atstovų nuomones.