Kas į Senamiestį sugrąžintų gyvybę?

Sumažėję srautai

Bendram tikslui susibūrę architektai pasiskirstė įvairiomis temomis ir panagrinėjo Senamiestį. Apžvelgus įvairius istorinius, demografinius, funkcinius pjūvius, pateiktos Senamiesčio atgaivinimo rekomendacijos.

„Sukrito daug įvairių dalykų, kodėl iš Senamiesčio dingo žmonės: pandemija, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, paskui – Rotušė aikštės tvarkymas. Tad kilo mintis susiburti ir panagrinėti Senamiestį, išsiaiškinti, kur pradingo žmonės. Pradžioje kėlėme tikslą pažiūrėti į Vilniaus gatvę ir Rotušės aikštę, bet darbas išsiplėtė į visą Senamiestį“, – apie tai, kad, pasinaudoję programa „Iniciatyvos Kaunui“, architektai galėjo giliau panagrinėti istorinės vietos žmonių srautus, kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Nerijus Stanionis.

Strategija: architektų komanda svarstė, kaip atgaivinti Senamiestį. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Išanalizavę Senamiesčio demografinę padėtį, ekspertai įvardijo vieną rimtą problemą – šioje Kauno dalyje gyvena per mažai žmonių, kad vietos verslai galėtų išsilaikyti. Pasikliauti vien turistų srautais taip pat netikslinga, nes pagrindiniai paslaugų vartotojai turėtų būti vietos gyventojai.

„Šiame darbe buvo smagu atrasti Senamiesčio urbanistines savybes. Štai Birštono gatvė tarsi suskaldo Senamiestį, šią gatvę nejauku apeiti. Problema ta, kad Senamiestyje trūksta gyventojų ir vietos verslai iš jų negali išgyventi, visiems kitiems reikia atvažiuoti. Kai gyventojų pakanka, įvairios mažos kavinukės, paslaugų centrai gali veikti, tada atsiranda tas 15 minučių miesto principas, kai reikiamos paslaugos greitai pasiekiamos“, – savo poziciją pristatė „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ urbanistas Mindaugas Pakalnis.

Turtas: Senamiestyje gausu istorinių vertybių, tad norisi pritraukti kuo daugiau žmonių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Gyventojų augimas

Pasak specialisto, Senamiestis – jautri zona, nes čia nėra galimybės pastatyti daug naujų pastatų, kuriuose galėtų įsikurti naujakuriai, tačiau yra būdų, kaip teritorijoje būtų galima padidinti gyventojų skaičių.

M. Pakalnio įsitikinimu, netoli Senamiesčio plėtojami nauji kvartalai, tokie kaip „Piliamiestis“ ar „Nemunaičiai“, gali prisidėti ir prie Senamiesčio lankomumo augimo. Be to, itin pasitarnaus ir naujai statomi tiltai, kurie leis patogiai pasiekti istorinę Kauno vietą.

Dar vienas būdas didinti gyventojų skaičių – geriau išnaudoti pastatų funkcinę įvairovę. Pasak urbanisto, visais laikais Senamiesčio pastatų pirmieji aukštai būdavo skirti verslui ir kultūrai, o likę – gyvenimui. Tačiau ekspertas pabrėžė, kad svarbu išsaugoti Senamiesčio gyventojų privatumą – M. Pakalnis įsitikinęs, kad aikštės ir gatvės turi alsuoti miesto ritmu, tačiau kiemai turi likti būtent vietos gyventojams.

Srautai: dalis verslininkų neatlaikė pandemijos, Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės rekonstrukcijų, tad kartu sumažėjo ir lankytojų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Erdvės normos“ architektė Asta Prikockienė antrino sakydama, kad pirmuose aukštuose akį turi traukti vitrinos, tačiau ji pasiūlė pažvelgti ir aukščiau – į nesutvarkytus Senamiesčio pastatų stogus, neapgyvendintas pastoges. Pasak jos, jei būtų sutvarkytos pastogės, įrengiant stoglangius, pakeičiant pačią stogo dangą, būtų galima kartu didinti ir gyventojų tankumą. Be to, pagražėtų aplinka.

Tokių pavyzdžių architektė yra mačiusi užsienyje, tad tarsi laimi visi: atsiranda daugiau gyvenamojo ar komercinio ploto, sutvarkomi pastatai, atsiranda daugiau gyvybės. Tinkamų stogo sutvarkymo pavyzdžių yra ir Kaune. Pvz., Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka sutvarkė stoginę, įrengė langus ir ten dabar yra puiki susitikimų erdvė.

Gatvių infrastruktūra

Architektų komanda atkreipė dėmesį, kad susisiekimas su Senamiesčiu nėra itin patogus – viešojo transporto tinklas nepakankamai išplėtotas, o atvykti automobiliu taip pat sudėtinga. Ypač didelių renginių metu transportas užkemša gatveles ir situacija tampa kritinė.

Pvz., A. Jakšto gatve renginių metu pavojinga važiuoti, nes pėstieji užima tiek šaligatvius, tiek ir važiuojamąją kelio dalį.

Vidinėmis Senamiesčio gatvelėmis tranzitas yra sumažėjęs, nes įvesta sumažintos taršos zona. Įvažiuojant į Rotušės aikštės prieigas, imamas 2 eurų mokestis, jei automobilis važiuoja tranzitu. Jei jis pastatomas, mokestis atitinka vienos valandos statymo rinkliavą.

Tikimasi, kad tranzitas sumažės, kai bus pastatytas Santakos tiltas bei sutvarkyta O. ir H. Minkovskių gatvė. Tada automobilių srautas bus nukreipiamas nuo Senamiesčio.

Visgi, nors automobilių statymas Senamiestyje nepageidautinas, tačiau jo nepavyks visiškai išvengti. Tad architektai siūlė performuoti vadinamąjį Pilies žiedą taip, kad čia būtų įrengta įprasta sankryža ir aikštelė, leidžianti transportą palikti dar Senamiesčio prieigose. Be to, siūloma išnaudoti kitoje Neries pusėje esančią Brastos gatvę. Čia svečiai galėtų palikti savo automobilius, o Kauno istorinę dalį pasiekti naujai statomu pėsčiųjų tiltu. Automobilių statymo problemą spręstų ir požeminė stovėjimo aikštelė. Ji galėtų atsirasti Karaliaus Mindaugo prospekto ruože. Taip, pasak architektų, būtų suaktyvintas pėsčiųjų srautas ir upės link.

Nepamaišytų ir dar viena jungtis su Senamiesčiu. Anot architektų, jei iš Benediktinių gatvės būtų įrengtas pėsčiųjų tiltas, atsirastų dar viena galimybė ateiti į Kauno istorinę dalį nuo Pelėdų kalno.

Analizuodami Senamiesčio gatvių tinklą, architektai pastebėjo, kad mažesnėse, nuo pagrindinių srautų nutolusiose gatvelėse trūksta patrauklių erdvių, kviečiančių žmones stabtelėti ir praleisti daugiau laiko.

Gatvės festivalis

Viena didžiausių eismo problemų – Birštono gatvė, kuri tapusi tranzitine arterija. Čia vyksta gausus transporto srautas, taip keliamas triukšmas ir tarša, tad gaivinant Kauno istorinę dalį verta galvoti apie eismo sumažinimą būtent Birštono gatvėje.

Architektai siūlė pagalvoti apie tai, kad šia arterija galėtų judėti tik viešasis transportas, o gal net visai nevyktų eismas, būtų galima vaikštinėti tik pėsčiomis ar mikrojudumo priemonėmis. Kaip tai galėtų veikti realybėje, pasak Senamiesčio gaivinimo strategijos kūrėjų, galima patikrinti vos per vieną savaitgalį, surengiant Birštono gatvės festivalį.

„Renginio metu būtų galima surengti turgų, nes istoriškai Steigiamojo Seimo aikštėje vydavo turgus. Taip pat galėtų veikti menininkų erdvės, pramogos ir pan. Birštono gatvės festivalis būtų skirtas tik pėstiesiems. Tai leistų praktiškai išbandyti naujus viešųjų erdvių naudojimo ir pėsčiųjų prioriteto principus, įvertinti žmonių srautus, visuomenės reakciją į galimus miesto aplinkos pokyčius“, – idėją pasiūlė „Office De Architekctura“ architektas Andrius Ropolas.

Eismas: vienas siūlymų – uždaryti Birštono gatvę ir ją palikti tik pėstiesiems. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis siūlė ir daugiau iniciatyvų. Pvz., dabar Pilies aikštelėje veikiantis ūkininkų turgelis galėtų būti perkeltas į Rotušės aikštę. Taip kauniečiai būtų pratinami prie naujos turgaus erdvės, mat netolimoje ateityje Pilies aikštelės prieigos bus užstatytos nauju pastatu, o šalia įrengta požeminė aikštelė.

Be to, architektai įsitikinę, kad Senamiestyje turi nuolat vykti įvairūs renginiai, kurie neapsiriboja vien sezoninėmis šventėmis. Pasak iniciatyvos autorių, svarbu, kad viešoiose erdvėse būtų kuriamos naujos tradicijos, kurios skatintų žmones sugrįžti ir vėl pajausti Senamiesčio gyvastį.

Gatvelių atkūrimas

„Erdvės normos“ architektas Gintaras Prikockis nagrinėjo istorinius Senamiesčio planus, gilinosi į ankstesnį pastatų ir gatvių išdėstymą. Remdamasis šia analize, jis pateikė keletą siūlymų, kaip Senamiesčiui būtų galima įkvėpti naujos gyvybės.

Pasak jo, pagal pirminį planą Rotušės aikštė buvo suformuota beveik lygaus stačiakampio formos, į jos kampus rėmėsi gatvės, tačiau laikui bėgant dalis gatvelių nunyko, keitėsi žemės sklypų transformacijos, tad dabar ne visos aplink aikštę esančios gatvelės tinkamai išnaudojamos, kai kurias jų architektas siūlo atkurti.

Siūlymai: architektų teigimu, reikėtų labiau įveiklinti Rotušės aikštės prieigas, įrengti pasažus, kur galėtų rinktis žmonės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dabartinis Bernardinų skersgatvis galėtų būti ilgesnis, eiti per Kauno Akrivyskupijos kurijos teritoriją. Dar viena šiuo metu nunykusi gatvelė – Neries – galėtų padaryti kone tiesų praėjimą iki pat Kauno pilies.

G. Prikockis siūlė labiau įveiklinti ir tarpuvartes tarp pastatų, ten įrengti tarsi tam tikras kišenes, kur pasažuose žmonės galėtų ateiti atsigerti kavos, sudalyvauti renginyje ir pan. Architektas atkreipė dėmesį į „Medžiotojų užeigos“ vidinį kiemą. Pasak jo, šis kiemas galėtų būti dengtas, kad jame vykstantis veiksmas netrukdytų aplinkiniams gyventojams.