Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymas gali prasidėti liepą. Jau gautas žodinis sutikimas kitais metais finansuoti ir pilies teritorijos sutvarkymą.
Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienų fragmentų statymo projekte tepami paskutiniai štrichai. Jau vyksta archeologiniai darbai prie bastėjos. Tikimasi, kad atstatymo darbai prasidės liepą. Juos ketinama pabaigti iki kitų metų kovo pabaigos.
„Kiek laiko dirbau prie šio projekto? 15 metų“, - nusišypsojo architektas Kęstutis Mikšys.
Pagal K.Mikšio brėžinius atstatomi pilies fragmentai nebus statomi iš anų laikų medžiagų. Ir savo išvaizda jie akivaizdžiai skirsis nuo likusių pilies statinių. To reikalauja „Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija“ (Venecijos chartija).
„Sumanymas toks - iš toli atstatytų fragmentų dydis ir spalvos atrodys tokios, kokios buvo anais laikais. O priėjus arčiau, matysis, kad viskas padaryta šiuolaikiškai“, - pasakojo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.
Šiems sumanymams įgyvendinti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Didžiąją dalį, apie 1,9 mln. litų skirs vadinamasis Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas.
Dar nepradėję šių darbų, projekto iniciatoriai planuoja kitus pilies atstatymo etapus.
Iš EEE jau gautas žodinis sutikimas skirti apie milijoną litų pilies teritorijos sutvarkymui. Darbai galėtų prasidėti kitais metais.
Ateityje gali būti nuspręsta atstatyti ir daugiau pilies fragmentų, tačiau įvairius atstatymo variantus svarstę architektai jau praktiškai apsisprendė, kad nei visos pilies, nei visų jos buvusių keturių bokštų atstatinėti neverta.
„Nuspręsta, kad pilis turi tarnauti miestiečiams. Ji neturi užstoti senamiesčio, joje vyks daugiau įvairių renginių. Prie to ir einama“, - kalbėjo R.Miliukštis.
Naujausi komentarai