Kaip atrodo vaizdas po vandeniu šimtus metų skaičiuojančiuose fortuose?

Kvapą griaužiančius vaizdus lyg iš kino filmo narai išminuotojai mato panirę į Kaune esančio VIII-ojo forto, kuris skaičiuoja jau 135 metus, požemius. Be to, narai jaučia dar ir ledinį šaltį.

„Yra ir durų, ir plytų, butelių, ratų, – viskas iš senovės, kas likę ir yra likę. Nepatyrusiam narui rizikinga“, – teigė naras išminuotojas Faustas Buitkus.

Šis fortas pirmasis, kuriame buvo įrengta elektra, tačiau dėl netinkamos statybos jis niekad neatliko savo gynybinės funkcijos. Fortas – apleistas, didžioji jo dalis susprogdinta ir užtvindyta, tad ten galima panirti net į penkių metrų gylį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Uždarose erdvėse sudėtinga, senas dalykas, visokių liekanų yra. Įdomu panardyti tokiose vietose, aišku, ir įgūdžius lavinti“, – nurodė naras išminuotojas Tadas Kazlas.

Pasak narų, labiausiai nėrimą apsunkina drumzlini vandenys, sudėtingas daiktų atpažinimas nesant skaidrių paviršių, o ir nerti su kone 40 kilogramų sveriančia įranga reikia specialių gebėjimų išvinguriuoti siaurais užkaboriais.

„Jeigu būtų mina, reikėtų planelio, galbūt išsikėlinėtume, galbūt kažką vietoje darytume“, – aiškino T. Kazlas.

Kaune esantys fortai unikalūs ne tik tuo, kas juose likę, bet ir savo erdvėmis, kurias galima pamatyti tik panirus po vandeniu su specialia technika.

Kariškiai treniruojasi tokiose vietose ne šiaip sau, pavojaus atveju, tokios praktikos gali prireikti ir kasdienybėje gelbėjant žmones.

„Nuskendę technikos priemonės, šarvuočiai, užpilti automobiliai, rūsiai, perėjos. Kažkas panašaus tokio“, – pasakojo Narų skyriaus vadas Raimundas Kudirka.

Kariškiai sako, kad sprogmenų visoje Lietuvoje yra daugybė tiek ant žemės, tiek po vandeniu, pastaruoju metu juos neutralizuoti tenka vis dažniau.

„Lietuvos teritorijoje vyko įvairaus masto konfliktai per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karus, tiek sausomoje randami dideli kiekiai nesprogusių karo laikų sprogmenų, rečiau, bet taip pat yra randama ir vandenyje. Narai ištraukia sprogmenis ir juos neutralizuoja“, – sakė Sprogmenų neutralizavimo būrio vadas Marijus Žėkas.

Neretai įvairius sprogmenis suranda ir patys gyventojai, nardydami visiems prieinamose vietose. Tačiau net ir iš pažiūros lengvos užduotys gali tapti iššūkių dėl sprogmens dydžio ir vietos, kur jis randamas.

„Daugiausiai randama ežerų prieigose, kur daug žmonių lankosi, atranda civiliai, kur patys nardo“, – kalbėjo M. Žėkas.

M. Žėkas, paklaustas, ar dažnai, atsakė: „Rečiau nei sausumoje, bet pakankamai dažnai.“

Prieš mėnesį Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atrado didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje sprogmenų kiekį, palaidotą sausumoje. Tąkart Akmenės rajone, netoli Papilės miestelio, aptiko Pirmojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinių ir minosvaidžių minų. Per dvi dienas iškasta apie 3 tūkst. vienetų amunicijos.