Kaip aplinkosaugininkai pakrantę pavertė šiukšlynu

Vaizdinga pakrantė

Visai šalia Kauno, už poros kilometrų nuo sudegusio Bajorkiemio, driekiasi bene gražiausia pakrantė palei visas Kauno marias. Šalia Jakštonių kaimo, Kauno marių regioninio parko ribose, plyti retais pušynais apžėlusios kalvos, marių bangos skalauja balto smėlio pakrantę.  Žvejai, kurių čia apstu net šaltą pavasario rytmetį, beveik visada gali tikėtis laimikio. Malonu čia ir pasivaikščioti. Žinoma, jeigu tik nebaisūs šiukšlių kalnai ir esate susitaikęs, kad nosį ries ne patys maloniausi kvapai.

Į "Kauno dieną" kreipėse du sąvartynu paversto miško prie Kauno marių savininkai – Gediminas Majauskas ir Arūnas Stravinskas. Vyrai pateko į absurdišką situaciją ir tapo šiukšlintojų tarnais, nes Kauno marių regioninio parko administracija pasirūpino, kad dingtų eismą draudžiantis ženklas. Aplinkosaugininkai nereaguoja ir į skundus, kad pakrantėje savavališkai deginami laužai.

Pilna šiukšlių

Sunku būtų Kaune įvardyti kitą tokią prišnerkštą vietą, nebent senus, šiukšlynais virtusius apkasus Perlojos gatvėje.

"Atrodo, lyg čia tyčia piltų šiukšles", – piktinosi A.Stravinskas.

"Čia stovėjo eismą draudžiantis ženklas. Jį pastatėme legaliai, bendruomenės prašymu. Praėjusią savaitę jį nuėmė, todėl vėl viskas prasidėjo. Kol stovėjo ženklas, bent jau šašlykinių ir butelių mažiau susitempdavo", – pastebėjo G.Majauskas.

Nuo vietos, kur stovėjo eismą draudžiantis ženklas, iki Kauno marių pakrantės – 700 metrų.

Beveik iki vandens veda vietos bendruomenės lėšomis nutiestas žvyrkelis. Paradoksalu: nors eismą draudžiančio ženklo neliko, vairuotojai vis tiek negali važiuoti. Mat šioje vietoje  nėra įrengtos specialios aikštelės, kur galima palikti transporto priemones. Dabar automobilius žvejai ir poilsiautojai palieka čia pat, ant žolės, privačioje žemėje.

Neteisėtas važiavimas per žolę, miško paklotę ar automobilių statymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 144 eurų. Šiltą vakarą pakrantėje pasisukioję aplinkosaugininkai, galėtų gerokai papildyti valstybės biudžetą.  Deja, jie reti svečiai vaizdingoje pakrantėje.

Į skundus nereaguoja

"Prieš kelias dienas mano miške septyniese iškėlė sau puotą – susikūrė laužą ir vartojo alkoholinius gėrimus. Skambinau aplinkosaugininkams, o šie pasakė, kad neturi budinčių inspektorių. Paskambinau policijai, atvyko po dviejų valandų, kai puotautojų  jau ir pėdos buvo atšalusios. Tokie vakarėliai vyksta nuolat", – pasakojo G. Majauskas.

Jam pakrantėje priklauso du sklypai – pušynas ir už 100 m esantis namų valdos sklypas, kur po truputį žmogus statosi namą. Kovodamas su teršėjais, vyras miško sklypą apsitvėrė tvora ir už tai jau buvo nubaustas.

"Gavau tą baudą, susimokėjau, bet neturiu kitos išeities. Pagal įstatymus miško savininkas, palikdamas keliuką eiti žmonėms, gali aptverti savo mišką, jeigu jam kyla gaisro pavojus. O jis akivaizdus, patys matote, kiek čia laužaviečių. Aišku, tam reikia leidimo, bet tikiuosi tvorą įteisinti vėliau", – guodėsi G.Majauskas.

"Kauno diena" įsitikino, kad G.Majausko baimė – pagrįsta. Pasivaikščiojus dviejų šimtų metrų atkarpoje, pavyko suskaičiuoti dvylika nelegalių, net akmenimis neapkrautų laužaviečių.

Negana to, metalo vagys net įsigudrino vaizdingoje pakrantėje deginti laidų izoliacijas.

Priminsime, kad beveik kiekvieną vasarą skelbiamas gaisrų pavojus miškuose, praėjusią vasarą buvo net ribojamas lankymasis kai kuriose urėdijose.

"Ką ir kalbėti apie šiukšles, tarp kurių randu ir švirkštų... O jeigu vieną dieną čia kils gaisras? Kas atsakys už tai? Aišku, miško savininkai", – piktinosi G.Majauskas.

Tiek jo, tiek A.Stravinsko tikslas – grąžinti eismą draudžiantį ženklą.