Ką dar slepia bankroto administratorių klanas?

Įtariamųjų puokštė

Neabejotinai – tai yra viena didžiausių nemokumo administratorių korupcijos bylų per nepriklausomybės laikotarpį. Valstybės tarnautojams prilygintini asmenys – bankroto (nemokumo) administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms. Vykdydami įvairių įmonių bankroto administravimo procedūras, dirbtinai sumažindavo administruojamo turto vertes ir patys jį įsigydavo, taip padarydami didelę žalą kreditoriams.

Bankroto administratoriai galimai reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas bankrutuojančių įmonių turtui žemesne nei rinkos verte ar panašiai įsigyti.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pirmojo pranešimo apie STT vykdomą ikiteisminį tyrimą, Generalinė prokuratūra plačiau jo nekomentuoja.

„Ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Siekiant nepakenkti vykstančiam tyrimui, šiuo metu daugiau informacijos paskelbti negalime“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Ji patikslino, kad šiuo metu įtarimai pareikšti 20 asmenų, vienu daugiau, nei buvo skelbta prieš mėnesį. Tik nepatikslino kuriai įtariamųjų grupei – bankroto administratorių, bankrutuojančių įmonių atstovų ar advokatų priklauso dar vienas įtariamasis. Anksčiau skelbta, kad įtarimai pareikšti aštuoniems bankroto (nemokumo) administratoriams ir vienuolikai kitų asmenų (bankrutuojančių įmonių vadovams ir atstovams, kreditoriams). Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Tiriami atvejai visoje Lietuvoje.

Skundas prokurorams

Jokia logika nepaaiškinamų bankrotų procedūrų būta ir anksčiau, tačiau teisėsaugos dėmesio tie procesai arba nesulaukė, arba tyrimai buvo nutraukti. Dienraščiai „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ ne kartą rašė apie Palangos istorinėje dalyje esančio viešbučio „Pajūris“ varžytinių žaidimus.

Prieš trejus metus pareiškimą apie įtarimus nusikalstama veika, susijusia su didelės vertė nekilnojamuoju turtu, buvo gavusi ir Generalinė prokuratūra. Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A, pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam buvo uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas, nežinia kodėl, atsisakė turto įkeitimo, dėl to buvo išregistruota hipoteka, o bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas. Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjui organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje.

Detalės neįtikino

Paprastai tokiuose sandoriuose ne antraeilis vaidmuo tenka iš pirmo žvilgsnio su niekuo nesusijusiam, lengvabūdiškai atrodančiam šešėliui.

Skunde taip pat teigta, kad viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „Į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų.“

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo yra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimai naudai.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas. Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors faktiškai buvo įsigytas už 10 tūkst. eurų.

Nesąžininga konkurencija

Grįžkime į šiandieną. Įtarimus išgirdusių bankroto administratorių veikla sustabdyta. Tai viena griežtesnių poveikio priemonių, taikoma nemokumo administratoriams. Jau kita dieną, kai buvo paskelbta apie skandalingąjį administratorių korupcijos tyrimą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto puslapyje vienas po kito paskelbti ir administratoriai, kurių veikla sustabdyta teismo sprendimu.

Paprastai tokį sprendimą priima ne teismas, kaip pastaruoju atveju, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas. Neoficialiais duomenimis, visi tie asmenys veikiausiai susiję su STT atliekamu tyrimu.

Bankroto administratorių veikla ir anksčiau kėlė nemažai diskusijų dėl galimos nesąžiningos konkurencijos, tačiau tai, atrodo, buvo įdomiau žiniasklaidai. Nuo 2015 m. bankroto administratoriai atrenkami naudojantis kompiuterine programa, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą, paskirstant darbo krūvius.

Atrodo, kad net ir 2020 m. įvesti atitinkami atrankos pakeitimai, kai administratoriai turėjo pasirinkti, ar dirbs kaip fiziniai asmenys, ar kaip juridiniai, paliko landų manipuliacijoms.

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo paskyrimą, todėl kildavo naujų teisinių ginčų ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. Darbo krūvių suvienodinimas buvo dar viena siekiamybė, diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau, atrodo, taip neįvyko.

Skaičiuojama, kad 13 proc. dirbančių administratorių administravo 70 proc. visų bankrotų. Aritmetika paprasta – 30 proc. bankrotų dalijosi likę 87 proc. administratorių.

Sprendimas: tikimasi eliminuoti galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį, pasitelkiant nulinukus. „Shutterstock“ nuotr.

Manipuliavimas krūviais

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba 600 bankroto nemokumo administratorių. 300 yra pasirinkę dirbti kaip juridiniai asmenys ir tiek pat kaip fiziniai.

Kaip atrenkami bankroto administratoriai prižiūrėti vienos ar kitos įmonės bankrotus? Jie prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir pateikia sutikimą. Atrenkamas tas administratorius, kurio tinkamas koeficientas, tuo momentu yra nedidelis darbo krūvis.

Tačiau pasitaiko ir tokių keistumų, kai, tarkime, vieną dieną vieno administratoriaus darbo krūvis yra 21, kitą dieną yra 0, o pagal nemokumo tarnybos skelbiamus duomenis tas administratorius vykdo devynias bankroto procedūras.

Dienraštį yra pasiekę ir tokių bankroto administratorių bendruomenės pastebėjimų, kad, prieš patenkant į sistemą bankrutuojančiai įmonei, kuri nėra visiškai tuščia (t. y. dar turi šiokio tokio turto), iki tol pakankamus darbo krūvius turintys kolegos staiga tampa mažai apkrauti darbais arba iš viso neturi tuo metu administruojamų bankroto procesų.

Regis, sunkiai tikėtina, kad per savaitę ar dvi imtų ir užbaigtų bankroto procedūrą, kai ne itin didelės įmonės bankroto procesas užtrunka paprastai apie pusantrų metų.

Perleido ir susigrąžino

„Kauno diena“ rašė apie keistus kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražus. Kaip iliustracija buvo pateiktas jau minėtos bendrovės „Bofora“ bankrotas.

Kompiuterinė programa „Boforos“ bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ direktorių, taip pat jau minėtą, S. Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti „Boforos“ bankrotą, S. Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės, bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų skaičių arba koeficientą. Bendrovės „Bofora“ bankroto administratoriaus parinkties dieną S. Poškaus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nė vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Tačiau analizė atskleidė, kad S. Poškus, prieš tapdamas „Boforos“ bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės „Valeksa“ direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S. Poškus liko be darbo. Nebuvo jokių kliūčių imtis naujo bankroto.

S. Poškus pateikė sutikimą administruoti „Boforos“ bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S. Poškaus užimtumas, jam ėmus administruoti „Boforą“, – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus jis palaipsniui susigrąžino atgal. Didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti „Boforos“ administratoriumi.

Eliminuos nulinukus

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje. Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nė vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi daugiau šansų.

Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo programa nevertina. Dėl to dalis administratorių galimai prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą.

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nė vienos įmonės, kitų administratorių ir institucijų atstovų dažnai vadinami tiesiog nulinukais.

Vasario pabaigoje Vyriausybė sprendė, ar pritarti nemokumo įstatymo įgyvendinimo pakeitimams. Nutarta, kad nuo liepos 1 d. įsigalios pakeitimai – atnaujinta programa turėtų išspręsti vadinamųjų nulinukų problemą.

Tikimasi, kad bus eliminuota galimybė, kai vienas ir tas pats nemokumo administratorius galėjo manipuliuoti darbo krūviais: kaip fizinis asmuo galėjo turėti darbo krūvį, žymiai viršijantį nulinę reikšmę, o dirbdamas bankroto administratoriaus bendrovėje galėjo deklaruoti, kad esą neturi darbo krūvio. Tai iki šiol jis galėjo daryti ne vienoje bendrovėje.

Įsigaliojus naujai tvarkai, paprastai tariant, nemokumo administratorius visus administruojamus bankrotus nešiosis su savimi, kad ir kur jis eitų dirbti. Atitinkamai įvestas ir skaičiavimas, siekiant apriboti administratorių pomėgį dirbti keliose bendrovėse.

Fizinių asmenų nemokumo administratorių, neadministruojančių nei vieno nemokumo proceso, tačiau gerinančių juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, neliks, nes atnaujintas darbo krūvio skaičiavimo principas eliminavo galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį pasitelkiant nulinukus.