- Berta Banytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Andrėja
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
-
Ji kitokia, bet nori neišsiskirti iš kitų
Kauniečių Indrės ir Andriaus šeimoje gimusi antroji atžala – dukra Andrėja, turinti genetinį Dauno sindromo sutrikimą, kasdien moko juos būti kantriems laukiant, kol ji išmoks naujų dalykų. Laukimą atperka aiškiai pastebimas mažylės smalsumas ir noras neišsiskirti iš kitų.
Dabar jau ketverių su puse Andrėja gimė 2015-aisiais gegužės 20 d. – per Kauno miesto gimtadienį. Tądien šeimą pasiekė ir netikėta žinia – jų dukrai įtariamas genetinis Dauno sindromo sutrikimas.
Visą nėštumą puikiai besijautusi mažylės mama Indrė, šiandien sako besidžiaugianti, kad tada, kai ji laukėsi antrosios savo atžalos, nesužinojo, jog dukra gims šiek tiek kitokia. Ji neslepia, būtų buvę gana sunku nuspėti aplankysiančią reakciją. Tai tarsi apsaugojo nuo išankstinio streso, o papildomas laikas leido palaipsniui lengviau susitaikyti su išgirsta mergaitės diagnoze.
Atliko įprastus tyrimus
"Gimus dukrai, buvo labai daug nerimo ir baimės. Tačiau dabar, kai viskas atsistojo į savas vėžes, atrodo, kad į šį pasaulį atkeliavus Andrėjai, viskas pasikeitė tik į gerą. Ji labai nuoširdi, gera, paklusni ir pareiginga. Auklėdami mergaitę mes nesusiduriame su jokiomis problemomis", – pasakojo Indrė.
Dukters laukimo periodą kaunietė taip pat prisimena spalvindama jį šviesiomis spalvomis. Nėštumas buvo sklandus, savijauta – puiki. Moteris užsiminė, kai sužinojo, kad laukiasi, atliko visus įprastus tyrimus.
"Mudviem su vyru tuomet buvo 28-eri. Nepatekome į amžiaus rizikos grupę, kai specialistai rekomenduoja atlikti papildomus genetinius tyrimus. Sekant vaisiaus vystymąsi echoskopu, gydytojai man taip pat nepasakė, kad vaikui gali būti kas nors blogai", – prisiminė pašnekovė.
Tiesmuki gydytojos žodžiai
Netrukus po gimdymo Kauno klinikose jos laukė sukrečianti žinia iš garbaus amžiaus gydytojos lūpų. Pasak Indrės, minėta specialistė be išankstinio psichologinio paruošimo tada, kai mažylė buvo ką tik uždėta ant krūtinės, tiesmukai į akis išrėžė, kad naujagimei įtariamas genetinis Dauno sindromo sutrikimas, nes mergaitės išvaizdoje gydytoja pastebėjo tris ryškius fiziologinius požymius, būdingus šiai diagnozei – siauresnes akis, sprando raukšlę ir per visą delną nusitęsusią raukšlės liniją.
"Vaikai, turintys Dauno sindromą, pasižymi ir kitais skiriamaisiais bruožais. Kadangi Andrėja neturėjo jų visų, iš pradžių vijau blogas mintis šalin. Nenorėjau tuo patikėti, kol diagnozės tyrimais nepatvirtins genetikai. Išvijau gydytoją pasakydama jai, kad ji tikriausiai juokauja, ir liepiau nesipainioti man po akimis. Tuo momentu nenorėjau priimti išgirstos informacijos ir ją tiesiog sąmoningai atmečiau", – atviravo kaunietė.
Neilgai trukus medikai ėmė aiškintis, ar įtarimai dėl genetinio Dauno sindromo sutrikimo jos dukrai pasitvirtins. Mergaitei buvo atlikti įvairiausi tyrimai – pirmiausia širdies echoskopija, nes apie 70 proc. vaikų, kuriems diagnozuojamas toks sutrikimas, turi įgimtą širdies ydą. Taip pat dažnai jie neprigirdi, silpnai mato.
Kai dabar mudu su vyru kalbamės, sakome, kad mūsų dukra gimdama tarsi ištraukė laimingą bilietą.
"Gimusią Andrėją rankose laikiau vos kelias minutes, nes medikai nieko nelaukdami ėmėsi ją tirti – atliko ne tik širdies, bet ir galvos bei kitų vidaus organų echoskopiją, tikrino klausą. Įdomu tai, kad visi šie tyrimai buvo geri. Todėl maniau, kad gydytojai, prakalbę apie diagnozę, bus suklydę. Kai dabar mudu su vyru kalbamės, sakome, kad mūsų dukra gimdama tarsi ištraukė laimingą bilietą. Šiuo metu jai ketveri su puse – mergaitė nešioja tik akinukus, sisteminių ligų, būdingų turintiems Dauno sindromą, ji neturi", – kalbėjo pašnekovė.
Deda dideles pastangas
Paklausta apie mažylės raidos ypatumus, kaunietė užsiminė, kad mergaitės raida taip pat, žvelgiant jos akimis, nuo fiziškai sveikų vaikų atsilieka gana nedaug ir dabartiniame jos amžiuje atitinka maždaug trejų su puse metų amžiaus vaiko raidą.
"Dukra gana anksti pradėjo savarankiškai laikyti galvytę, apsiversti, atsisėsti, pirmuosius žingsnius žengė vienerių metų ir aštuonių mėnesių. Ir tik sukakus trejiems, mudu su vyru pastebėjome, kad jos raida pradėjo atsilikti nuo fiziškai sveikų vaikų. Tačiau visomis įmanomomis priemonėmis stengėmės, kad raidos atsilikimas būtų kiek įmanoma mažesnis", – pasakojo Indrė.
Tiesa, didžiausias keblumas mergaitės kasdienybėje, pasak moters, yra kalba. Mažylei sunkiai sekasi išreikšti mintis žodžiais – kiti žmonės sunkiai supranta, ką ji nori pasakyti. Andrėjai nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių ne tik sistemingai atliekami masažai, kineziterapija, ergoterapija, muzikos ir dailės terapija bei lankymasis baseine, bet ir logopedo kabinete lavinama kalba.
Informacijos apie tai, kuria linkme judėti gerinant mergaitės raidą, šeima neslėpė ieškojusi ir radusi virtualiose grupėse konsultuodamasi su kitais tėvais, auginančiais vaikus, turinčius Dauno sindromą, nes esą net mažylės pediatrė negalėjo tiksliai patarti rūpimais klausimais.
Bendravimas – svarbiausia
Indrė tarstelėjo, kad jos dukra būdama dvejų pradėjo lankyti lopšelio grupę darželyje kartu su fiziškai sveikais vaikais. Čia ji puikiai pritapo.
Andrėja mus labai nustebino savo užsispyrimu būti tokia kaip fiziškai sveiki vaikai.
"Andrėja mus labai nustebino savo užsispyrimu būti tokia kaip fiziškai sveiki vaikai. Jos noras neišsiskirti iš kitų, bendrauti, žavi labiausiai. Dukra išmokė mus būti kantriems, nes mokant ją net ir įprastų dalykų, pavyzdžiui, skirti spalvas ar savarankiškai valgyti, užtrunka šiek tiek ilgiau. Tačiau stebint, kaip noriai mergaitė visa tai daro, tai atperka visas mūsų įdėtas pastangas", – šyptelėjo mergaitės mama.
"Vaikai, turintys genetinį Dauno sindromo sutrikimą, yra kur kas paprastesni – jiems labiau nei daiktai rūpi bendravimas ar, mūsų dukros atveju – paklausyti kartu jos mėgiamos dainos ar pašokti. Jei Andrėja turės galimybę rinktis – eiti pažaisti su žaislais ar pabendrauti su vaikais, ji rinksis bendravimą. Pavyzdžiui, mūsų vyresnysis sūnus Tauras, gavęs dovanų mašinėlę, žaidžia ir tai jam suteikia emocijų pliūpsnį, o dukrai priešingai – gausybe emocijų ji pasikrauna bendraudama su žmonėmis", – atviravo kaunietė.
Su šešerių metų broliu Tauru mergaitės ryšys taip pat itin glaudus. Praeitą vasarą tėvai berniukui paaiškino, kad jo sesuo Andrėja yra šiek tiek kitokia. Pasak Indrės, anksčiau jų vyresnėlis to nepastebėdavo, nors kartais ir imdavo vaikiškai pykti, kai mažylė nepasakydavo aiškiai, ko ji nori, ir brolis jos nesuprasdavo.
"Jie bendrauja ir vienas kitą myli. Sūnus yra be galo globėjiškas sesers atžvilgiu. Jiedu lanko tą patį darželį. Jei dukra kažkur nueina, Tauras ją suranda ir atveda auklėtojai. Jis visur Andrėją saugo ir stebi – tiek lauke, tiek žaidimų kambaryje, taip tarsi stengdamasis mums padėti" – šyptelėjo pašnekovė.
Indrė prasitarė jau turinti planų 2020-aisiais, paįvairinsiančių dukros kasdienybę. Kadangi mažylė yra labai muzikali ir mėgsta šokti, šeima sieks surasti jai šokių mokytoją, kuris pamokytų šio meno subtilybių šiek tiek rimčiau, nei tik vaikiškai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje1
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?17
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...