Kauno rajono savivaldybė ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (KRVSB) kartu su aštuoniolika ugdymo įstaigų ir mokinių tėvais yra pasiryžę rengti ne vienkartines akcijas, o iš esmės keisti jaunimo aplinką. Jau atliktas tyrimas, kad problemos būtų ne spėjamos, o tiksliai identifikuojamos ir sprendžiamos kryptingai remiantis realiais duomenimis.
Ruošiasi nuosekliam darbui
Šie metai yra pirmieji, todėl daugiausia dėmesio skiriama mokinių tyrimui, jo rezultatų analizei ir pristatymui. Kitais metais KRVSB jau ketina imtis konkrečių prevencinių veiklų planavimo.
„Dalyvaudami modelyje „Planet Youth“ jaunimo problemų sprendimų ieškome remdamiesi tikrais duomenimis, o ne prielaidomis. Pirmiausia išsiaiškiname, kokia yra situacija, su kokiais sunkumais susiduria jaunimas, o tuomet kartu su mokyklomis, tėvais ir kitais partneriais sprendžiame, ką galime pakeisti. Norime, kad prevencija būtų nuoseklus darbas, o ne pavieniai renginiai“, – pabrėžė KRVSB direktorė Rita Gudauskienė.
KRVSB vadovės žodžiais, „Planet Youth“ akademija yra atvira visiems, norintiems daugiau sužinoti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir Islandijoje sukurtą prevencijos modelį. Prie jos gali prisijungti mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai ir visi, kuriems rūpi jaunimo gerovė.
Kadangi tai tik pirmieji modelio įgyvendinimo metai, apie jo poveikį kalbėti dar anksti. Šiuo metu nagrinėjami tyrimo rezultatai, kurie padės geriau suprasti, kur yra didžiausios problemos, kokie veiksniai kelia riziką jaunimui ir kas padeda nuo jos apsisaugoti. Pagal tai kitais metais KRVSB planuos konkrečias prevencines veiklas.
Kol kas biuras dar neturi naujų priemonių, sukurtų būtent pagal „Planet Youth“ rekomendacijas. „Jas pradėsime planuoti 2027 m., kai kartu su mokyklomis ir kitais partneriais įvertinsime tyrimo išvadas. Svarbu, kad būsimos veiklos spręstų realias problemas, o ne būtų organizuojamos vien dėl renginių skaičiaus“, – teigė R. Gudauskienė.
Paklausta, kaip vertina bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių: mokyklų, policijos, kultūros centrų, sporto organizacijų, siekiant bendrų šio modelio tikslų, pašnekovė patikino, kad be bendradarbiavimo šis modelis tiesiog neveiktų. „Vien mokykla ar visuomenės sveikatos specialistai visų jaunimo problemų neišspręs. Reikia ir tėvų, policijos, kultūros centrų, sporto organizacijų, kitų bendruomenės narių įsitraukimo“, – sakė KRSVB vadovė.
Šiemet KRSVB dirba daugiausia su ugdymo įstaigomis, pristato ir aptaria tyrimo rezultatus. Kitais metais jau norima prie bendro stalo suburti daugiau skirtingų sričių atstovų ir kartu nuspręsti, kokių veiksmų labiausiai reikia Kauno rajono jaunimui.
Paauglių kasdienybė kelia nerimą
Ką atskleidė atliktas tyrimas? „Tyrimas padėjo geriau pamatyti, kaip gyvena Kauno rajono paaugliai: kaip jie jaučiasi mokykloje, kokie jų santykiai su tėvais, kaip leidžia laisvalaikį ir kiek paplitęs psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas“, – teigė R. Gudauskienė.
Tyrimo rezultatus KRVSB pristato mokyklų bendruomenėms, švietimo pagalbos specialistams, savivaldybės atstovams, sveikatos priežiūros centrams ir jau dabar mato keletą dėmesio vertų dalykų.
Jaunimo problemų sprendimų ieškome remdamiesi tikrais duomenimis, o ne prielaidomis.
Pirmiausia – ankstyvas alkoholio vartojimas. 25 proc. apklaustų mokinių alkoholio pirmą kartą paragavo būdami trylikos metų ar jaunesni. Tai rodo, kad apie prevenciją būtina galvoti dar ankstyvame amžiuje.
Kitas labai svarbus dalykas – savijauta mokykloje. 54 proc. mokinių nurodė nuobodžiaujantys mokykloje, o 26 proc. norėtų ją pakeisti. Šie skaičiai verčia susimąstyti, kaip vaikai jaučiasi mokyklos aplinkoje.
Trečias dėmesio vertas dalykas – užimtumas po pamokų. 32 proc. mokinių nedalyvauja jokioje organizuotoje, suaugusiųjų prižiūrimoje užklasinėje veikloje. „Vadinasi, turime ieškoti būdų, kaip sudominti ir įtraukti daugiau jaunimo“, – išvadą pateikė KRVSB direktorė.
Ne mažiau opi problema – alkoholio prieinamumas. Iš bent kartą alkoholį vartojusių mokinių 19 proc. nurodė, kad kartais arba dažnai jo gauna iš šeimos narių, 13 proc. – iš draugų ar bendramokslių, o 12 proc. – iš kitų suaugusiųjų. Tai primena, kokį svarbų vaidmenį vaikų įpročiams turi artimiausia aplinka ir suaugusiųjų pavyzdys.
„Tai tik dalis tyrimo rezultatų. Juos toliau nagrinėsime ir pagal tai spręsime, kurioms sritims pirmiausia reikia skirti dėmesio“, – teigė įstaigos vadovė.
Modelį papildanti iniciatyva
Prieš porą metų KRVSB pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Aug(in)ti gera“, kurios tikslas – suteikti žinių sveikatos ugdymo klausimais, skatinti ir plėsti gyvą bendravimą tarp tėvų ir vaikų, vienyti pakaunės mokinių tėvus. Ar ji tiesiogiai prisideda prie „Planet Youth“ tikslo – stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų bei mažinti jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą?
„Planet Youth“ daug dėmesio skiria šeimai ir tėvų ryšiui su vaikais. Todėl iniciatyva „Kauno rajone aug(in)ti gera“ labai gerai papildo šį modelį. Kauno rajono savivaldybė, dar prieš pradedant „Planet Youth“ iniciatyvą, jau suprato tėvų ir vaikų santykių svarbą, poreikį ne tik ugdyti vaikus, bet ir dalytis sveikatos žiniomis su tėvais. Per paskaitas, praktinius užsiėmimus ir bendras veiklas padedame tėvams geriau suprasti savo vaikus, kalbėtis su jais, spręsti konfliktus ir daugiau laiko praleisti kartu. Juk stiprus ryšys šeimoje yra vienas svarbiausių dalykų, galinčių apsaugoti vaiką nuo rizikingo elgesio“, – sakė R. Gudauskienė.
Šiemet iniciatyvos „Kauno rajone aug(in)ti gera“ veiklose užfiksuota daugiau kaip 900 dalyvavimo atvejų. KRVSB organizavo įvairias praktines dirbtuves, rengė paskaitas ir stovyklas, skirtas šeimos santykiams, tėvystės įgūdžiams ir vaikų emocinei gerovei stiprinti.
„Džiaugiamės, kad visos organizuojamos dirbtuvės sulaukia didelio gyventojų susidomėjimo, tačiau pačios populiariausios išlieka porų santykių stiprinimo ir patirtinės „Širšių lizdo“ dirbtuvės. Kartais maloniai nustebina ir „Vyrų kalvės“ užsiėmimų dalyvių aktyvumas. Smagu matyti, kad vis daugiau vyrų noriai įsitraukia į tokias veiklas, skiria laiko bendravimui, savęs pažinimui ir asmeniniam tobulėjimui. Šiemet pirmą kartą surengtos mamų ir dukrų emocinio ryšio stiprinimo stovyklos, kuriose daug dėmesio skirta tarpusavio pasitikėjimui, bendravimui ir kokybiškam laikui kartu“, – vardijo pašnekovė.
Iki metų pabaigos biuras kviečia šeimas dalyvauti įvairiose iniciatyvos „Kauno rajone aug(in)ti gera“ veiklose. Lapkričio 7 d. 11–15 val. Zapyškio pagrindinėje mokykloje vyks „Vyrų kalvė“, lapkričio 10 d. 18–19.30 val. – nuotolinė paskaita „Mityba ir vaiko psichika: ar tai, ką valgome, turi įtakos emocijoms ir elgesiui?“, o lapkričio 25 d. 18–19.30 val. – nuotolinė paskaita „Paauglys, kūnas ir maistas: kaip kalbėti apie svorį nepadarant žalos?“.
Lapkričio 14 d. taip pat planuojamos „Lytiškumo dirbtuvės“, tačiau renginys dar nepatvirtintas, jo vieta ir laikas tikslinami. Gruodžio 3 d. 18–19.30 val. vyks nuotolinė paskaita „Gero miego paslaptys ir sveiki įpročiai“, gruodžio 5 d. 14–16.30 val. Mastaičiuose – „Master Mama“ užsiėmimas poroms, skirtas gimdymui pasiruošti , o gruodžio 12 d. 11–15 val. Girionyse – dar vienas „Vyrų kalvės“ susitikimas. Visomis šiomis veiklomis siekiama stiprinti šeimos ryšius, tėvystės įgūdžius ir kurti vaikams saugesnę, palaikančią aplinką. Dėl naujausios informacijos apie renginius, jų vietas, registraciją ir galimus pasikeitimus kviečiame sekti KRVSB socialinių tinklų paskyras arba kreiptis tel. +370 600 35 378.
Skatina įsitraukti tėvus
„Didžiausias iššūkis – pasiekti tuos tėvus, kurie paprastai tokiose veiklose nedalyvauja. Vieniems trūksta laiko, kitiems sudėtinga atvykti dėl atstumų, o dalis tiesiog nemato poreikio“,– paklausta, su kokiomis didžiausiomis kliūtimis KRVSB susiduria bandydamas įtraukti pasyvesnes ar sunkiau pasiekiamas rajono šeimas, sakė įstaigos vadovė.
Todėl KRVSB organizuoja veiklas skirtingose seniūnijose, siūlo nuotolines paskaitas, bendradarbiauja su mokyklomis. „Norime parodyti, kad šie užsiėmimai skirti ne tik sunkumų patiriančioms šeimoms, – naudingų žinių ir patarimų juose gali rasti kiekvienas“, – pabrėžė R. Gudauskienė.
Kaip KRVSB vertina Kauno rajono tėvų klubo aktyvumą – ar tėvai jau patys inicijuoja veiklas, ar vis dar reikalingas stiprus biuro kuravimas?
„Šiuo metu didžioji dalis iniciatyvos „Aug(in)ti gera“ veiklų organizavimo ir koordinavimo tenka KRVSB. Tėvai noriai dalyvauja siūlomose veiklose, domisi aktualiomis temomis, tačiau patys kol kas retai imasi iniciatyvos organizuoti susitikimus ar kitas veiklas. Matome, kad KRVSB vaidmuo vis dar labai svarbus ne tik organizuojant veiklas, bet ir skatinant tėvų įsitraukimą. Tikimės, kad ilgainiui tėvai taps drąsesni, aktyviau siūlys savo idėjas ir patys prisidės prie klubo veiklos“, – sakė pašnekovė.
Tęs veiklas tėvams
Lapkritį KRVSB tęs tėvams skirtas veiklas. Numatyti „Vyrų kalvės“ užsiėmimai, nuotolinės paskaitos apie mitybos įtaką vaikų emocijoms ir elgesiui, paauglių kūno įvaizdį ir bendravimą jautriomis temomis. Toliau bus pristatomi ir aptariami „Planet Youth“ tyrimo rezultatai.
„Šiemet ypač išskirtume pirmąsias mamų ir dukrų emocinio ryšio stiprinimo stovyklas. Tai kitoks veiklų formatas, kai ne tik kalbama apie santykius šeimoje, bet ir sudaroma galimybė juos stiprinti leidžiant laiką kartu. abai svarbūs „Planet Youth“ tyrimo rezultatų pristatymai. Jie padeda geriau suprasti tikrąją jaunimo situaciją ir yra tolesnių sprendimų pagrindas“, – sakė R. Gudauskienė.
2027 m. biuras jau pereis į kitą „Planet Youth“ etapą – pagal tyrimo rezultatus kartu su mokyklomis, savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais planuos konkrečias prevencines veiklas.
Prasmingi tikslai
Kokių ilgalaikių rodiklių KRVSB tikisi pasiekti Kauno rajone per ateinančius trejus–penkerius metus įgyvendinant abi šias programas kartu?
„Norime, kad po kelerių metų Kauno rajone mažiau jaunų žmonių vartotų psichoaktyviąsias medžiagas, daugiau vaikų turėtų prasmingų užsiėmimų, geriau jaustųsi mokykloje, o šeimose būtų daugiau bendravimo ir pasitikėjimo, – vardijo R. Gudauskienė. – Šiemet išsiaiškiname, kokia yra situacija, nuo 2027 m. pradėsime įgyvendinti konkrečias priemones, o pakartotiniai tyrimai leis pamatyti, kas keičiasi ir kur dar reikia pasistengti“.
Pašnekovės žodžiais, įgyvendinant projektą norima sukurti sistemą, kuri veiktų ilgus metus ir duotų realią naudą Kauno rajono vaikams ir jų šeimoms.
Komentaras
Laurynas Dilys, Kauno rajono savivaldybės vicemeras
Man svarbu, kad jaunimo sveikatos politika būtų matuojama ne įgyvendintų priemonių ar renginių skaičiumi, o realiais pokyčiais jaunų žmonių gyvenime. „Planet Youth“ tyrimas mums siunčia aiškią žinią – neužtenka jaunam žmogui pasakyti, kaip jis turėtų elgtis. Turime prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje formuojasi jo pasirinkimai.
Mokslu grįstas socialinis ekologinis požiūris primena, kad žmogaus elgesį formuoja šeima, mokykla, draugai ir visa bendruomenė. Motyvacijos teorijos pabrėžia, kad ilgalaikiai pokyčiai gimsta ne iš draudimų ar kontrolės, bet iš galimybės rinktis, patirti sėkmę ir jaustis reikalingam. Todėl mūsų, kaip savivaldybės, užduotis – ne tik mažinti rizikas, bet ir kurti galimybes, kurios jaunam žmogui būtų patrauklesnės už jas.
Tyrimas mums nubrėžia kryptį, tačiau vien duomenys pokyčių nesukuria – juos kuria mūsų sprendimai ir veiksmai. Turime pradėti jau šiandien, sutelkdami švietimą, sveikatą, sportą, kultūrą ir bendruomenes bendram tikslui. Mano siekis paprastas – kad kiekvieną mūsų sprendimą lydėtų vienas esminis klausimas: ką jis iš tiesų pakeis žmogaus gyvenime?
Naujausi komentarai