J. Jocienė: gyvenimo ruduo gali būti labai šiltas, spalvingas ir teikiantis gausybę gerų emocijų

Mokosi visą gyvenimą

J. Jocienę drąsiai galima vadinti žmogumi, kuris mokosi visą gyvenimą. Žinių siekimas neapsiribojo viena sritimi: baigusi tuometinį Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas – red. pastaba) ir įgijusi inžinieriaus diplomą, magistro studijoms rinkosi Vytauto Didžiojo universitetą. „Čia nesibaigė mano kelionė mokymosi labirintais ir naujų žinių paieška. Doktorantūros studijos suteikė galimybę plačiau ir giliau pažvelgti į mokymosi visą gyvenimą naudą, o Šv. Ignaco Lolojos kolegijoje – nerti į kosmetologijos paslaptis. Kauno rajono TAU atvėrė naujas galimybes mokytis, tobulėti įdomiose ir dar nepatirtose veiklose“, – šypsojosi amžina (gerąja prasme) studentė.

Moteris patikino turėjusi puikių, šviesios atminties dėstytojų, kurie padėjo pamatus tolimesnei veiklai, pastūmėjo tapti lektore. „Pokalbiuose su jais atvirai papasakodavau ką veikiu ir ką noriu veikti. Ne kartą girdėjau patarimą: „eik, ieškok savęs, dėstyk, kalbėk“. O man tai iš tiesų sekasi. Daug kas klausia, ar aš duoną valgau iš kalbėjimo. Taip ir yra. Tačiau, kad galėčiau duoną valgyti iš kalbėjimo, teko daug mokytis“, – neslėpė pašnekovė.

Paskatos – tarsi dopingas

Mėgstamiausia J. Jocienės sritis – kosmetologija/edukologija, kuria domisi beveik 40 metų. „Esu kosmetologė–kosmetikė, kosmetikos mokytoja–ekspertė. Taip jau sutapo: tuo pačiu metu mokiausi, mokiau kitus ir dirbau. Net mano disertacijos tema buvo „Teorijos ir praktikos dermė modulinės programos kūrimo kontekste“ – kosmetologijos mokymų programos moduliavimas buvo per praktiką ir teoriją. Ir dabar gaunu nemažai kvietimų konsultuoti kosmetologus, atskleisti skirtingų metodų atliekant procedūras ir kosmetikos produktų gamintojų: diskutuojame, aptariame kosmetologijos naujienas“, – pasakojo kulautuviškė.

Moteris prisipažino, kad paskaitos, seminarai su jaunais žmonėmis jai – tarsi dopingas: „jei kartą per savaitę nesusitinku su jaunimu, man tarsi ko nors trūksta“.

Užsiėmimas: iki šiol nedainavusi, kulautuviškė dainuoja ansamblyje. / J. Jocienės asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenimas tapo aktyvesnis

Ne mažiau nustebina ir kulautuviškės prisipažinimas, kad jos gyvenimas išėjus į pensiją tapo aktyvesnis nei iki tol. „Daugiau veiklų atsirado dėl to, kad turiu daugiau laisvo laiko: vaikai užauginti, turiu nuostabių anūkų, karjera padaryta, namai pastatyti. Niekad nedainavau ansamblyje, o dabar dainuoju, neturėjau laiko piešti, o dabar turiu kelis savo kurtus paveikslus, gal kada ir parodą surengsiu. Pagalvojau, kad įdomu būtų išmokti dažyti šilką, išmėginti keramiką, neseniai dalyvavau mokymuose ir tie darbai, kuriuos pasidariau, daug džiaugsmo suteikia. Dabar esu pasinėrusi į papuošalų gamybą. Visos mano veiklos – kūrybinės, nors žemės ūkio darbai manęs nedomina, turiu gėlių ir kitų augalų darželį“, – šypsojosi pašnekovė.

J. Jocienė patikino, kad kiekvieną dieną stengiasi sužinoti ką nors naujo, paskaityti, ko anksčiau nėra skaičiusi. Dabar ją labiausiai domina psichologiniai konfliktiniai senėjimo aspektai. „O dar ir pakeliauti norisi, kitus kraštus aplankyti, po kalnus pavaikščioti, šiltose jūrose paplaukioti. Gal tuo gyvenimas ir yra nuostabus, kad kiekvieną dieną patiri ką nors naujo ir įdomaus, susitinki su bendraminčiais, kurie savo geru pavyzdžiu skatina daugiau sužinoti, patirti, pamatyti, mėgautis savo veiklomis ir džiaugtis kiekviena diena“, – samprotavo moteris.

Lankiausi visuose šešiolikoje TAU Kauno rajono fakultetų, tiek talentingų ir nuoširdžių žmonių ten sutikau, kiek per visą savo gyvenimą nebuvau sutikusi.

Šiltų žodžių ji negailėjo ir Kauno rajono TAU rektorei, lektoriams ir organizatoriams. Dar kartą tapusi studente, J. Jocienei netrukus kilo mintis, kuo ji gali būti naudinga ir sudominti TAU studentus. Pasiūliusi keletą temų, ji tapo lektore. „Liaudies išmintis teigia: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Taip ir man nutiko – pradėjusi nuo temos apie Joną Meką, jo gyvenimą, kūrybą ir laiškus mamai, perėjau prie kitų, mano ankstesnei veiklai artimų temų: moters stilius 60+, mano pasas meluoja, tvari mada, tvarus vartojimas, Koko Šanel gyvenimas ir kūryba. Pasiruošimas paskaitoms teikia džiaugsmą, norą dar daugiau sužinoti ir, be abejo, kuo įdomiau perteikti klausytojams“, – sakė pašnekovė.

Nėrė į projektinę veiklą

Kadangi aktyvi ir žingeidi moteris dalyvauja įvairiuose seminaruose ir konferencijose apie sveikatą, ilgaamžiškumą, grožį ir madą, jai kilo mintis išbandyti ir projektinę veiklą – su kitomis Kauno rajono TAU Kulautuvos fakulteto studentėmis parašė projektą Erasmus+ „Nieko neišmetame – gyvename tvariai“.

„Gavome patvirtinimą, kad ši tema aktuali ir pradedame veiklą su partneriais iš Italijos. Tai yra nauja iniciatyva, kurios tikslas – skatinti tvarų gyvenimo būdą ir prisidėti prie tvarios ir darnios aplinkos kūrimo. Projekte daugiausia dėmesio skirsime tvariam vartojimui, aplinkai draugiškų produktų naudojimui ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimui. Mano veiklos sritis šiame projekte – tvarus tekstilės gaminių naudojimas ir perdirbimas, todėl vėl sėkmingai mokausi apie tvarumą plačiąją prasme“, – šypsojosi mokytis nenustojanti moteris.

Kulautuvos bendruomenei J. Jocienė skaitė paskaitą apie tvarumą, tvarią madą, tvarų vartojimą ir pristatė perdirbtos tekstilės pavyzdžius. „Mokausi siūti įvairius tekstilės dirbinius iš jau panaudotų gaminių, daryti aksesuarus, patiriu kūrybinį džiaugsmą ir suteikiu daiktams antrą šansą“, – dar viena veikla džiaugėsi kulautuviškė.

Ilgai: mėgstamiausia moters sritis – kosmetologija/edukologija, kuria domisi beveik keturiasdešimt metų. / J. Jocienės asmeninio archyvo nuotr.

Rutinai nėra vietos

Moteris prisipažįsta griežtai planuojanti laiką, o jos savaitėje vietos rutinai nėra. Pirmadieniais dažniausiai skaito paskaitas, dalyvauja diskusijose, susitikimuose ar seminaruose su kosmetologais. Antradienis skirtas namų tvarkymui ir piešimui, o trečiadienis – darbui kieme, gėlynų tvarkymui ir savanorystei. „Antri metai esu „Sidabrinės linijos” savanorė, turiu puikią draugę–pašnekovę Gražiną iš Panevėžio, su kuria vieną kartą per savaitę bendraujame įvairiomis gyvenimo temomis. Aš šią veiklą įvardiju kaip hobį, norą dar ką nors išmokti“, – patikino pašnekovė.

Ketvirtadienių planai skirtingi: kartais moteris susitinka su Kulautuvos bendruomene, kartais eina į biblioteką, penktadienį tvarkosi namuose, o šeštadienį ir sekmadienį laukia anūkų, todėl stengiasi išbandyti vis naujus pyragų receptus, pagaminti įvairių patiekalų.

Šviesių spalvų į išties nenuobodžią ir turtingą kasdienybę įneša ne tik veiklos, bet ir jų metu sutikti žmonės. „Aš patiriu tiek daug gerų emocijų, nuostabių patarimų iš žmonių, kurių anksčiau nepažinojau, nes gyvenau visai kitokių veiklų sūkuryje. Lankiausi visuose šešiolikoje TAU Kauno rajono fakultetų, tiek talentingų ir nuoširdžių žmonių ten sutikau, kiek per visą savo gyvenimą nebuvau sutikusi“, – prisipažino kulautuviškė.

Gyvenimo rudens sulaukusiems, bet juo nesidžiaugiantiems, moteris linkėjo daryti tai, kas patinka, kas gražu, kas gerina emocinę ir fizinę savijautą, dažniau šypsotis, kitų paklausti, kuo gali būti naudingas, neieškoti, kas ką gali duoti, o duoti pačiam. „Gyvenimo ruduo gali būti labai šiltas, spalvingas ir teikiantis gausybę gerų emocijų. O geros emocijos yra ir vaistai nuo nemigos, ir gera sveikata, ir meilė šalia esantiems“, – įsitikinusi veikli ir optimizmu trykštanti J. Jocienė.

Komentaras

Edita Žaromskienė,

Kauno rajono TAU rektorė

Pamenu, kai 2022 m. įsteigus TAU fakultetą Kulautuvos seniūnijoje, pasakojau apie TAU modelius pasaulyje, TAU studentams pristačiau Didžiojoje Britanijoje paplitusį bendruomeninį modelį, kai nėra samdomas lektorius, o studentai moko vieni kitus. Juk kiekvienas senjoras turi išsilavinimą, profesiją, per ilgą savo gyvenimą ir profesinę veiklą sukauptomis žiniomis gali pasidalyti su bendramoksliais ir bendraamžiais. Mano pasakojimu susidomėjo Kulautuvos fakulteto klausytoja Jūratė Jocienė. Ji pasisakė dirbusi dėstytoja ir galinti pasiūlyti savo paslaugas organizuojant paskaitas ir praktinius užsiėmimus. Mielai priėmiau jos pasiūlymą ir 2023 m. organizavome ne vieną J. Jocienės paskaitą. Tikiuosi, kad ateityje atsiras dar daugiau Kauno rajono TAU studentų, kurie įkvėpti šio pavyzdžio, išdrįs pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi ne tik su savo, bet ir su kitų fakultetų studentais.

Spalio 1-ąją minėjome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Kaune ir Kauno rajone visas spalio mėnuo pavadintas senjorų mėnesiu. Suplanuota daug kultūros ir sporto renginių, trečiojo amžiaus universitetai kviečia prisijungti naujus narius. Kviečiu visus garbaus amžiaus žmones burtis į bendruomenes, ieškoti bendraminčių, aktyviai dalyvauti renginiuose ir pripildyti savo kasdienybę įdomia ir turininga veikla, nes aktyvumas yra geriausias vaistas nuo senatvės.