Italas Lietuvos grožį atranda nuo irklentės: neįmanoma nemylėti tokių upių ir ežerų

„Kokia graži gamta!“ – pokalbio metu kelis kartus kartojo Andrea Ricci, ketvirtadienį tik vėlai vakare išlipęs į krantą. 60 km tai dienai nusimatytas įveikti atstumas labai prailgo dėl didelio priešpriešinio vėjo. Su keliomis nedidelėmis pertraukėlėmis, kai teko lipti į krantą, jis ant vandens praleido apie 11 val.

Jis sakė, kad visos kelionės, trukusios kelias dienas, metu jokių netikėtumų nepasitaikė. Laisvalaikio iššūkį apsunkino tik vėjas. Vyras pripažino, kad ketvirtadienį dėl vėjo taip nuvargo, kad paskutinius kelis kilometrus vos įveikė. „Buvo ir lietaus, bet jis man ne problema. Priešpriešinis vėjas ir bangos  – visai kas kita. Bet plaukiant lydi tokie gražūs vaizdai“, – teigiamą kelionės pusę vis pabrėždavo A. Ricci.

Penkis paskutinius kilometrus iki Prienų, anot vyro, vėjas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog tuoj pakils irklentė. Kilo beveik pusmetrinės bangos. 

Penktadieniui liko paskutinis, tačiau ilgiausias kelionės – 80 km – etapas. Nuo Prienų iki Kauno. Prieš tai jis nakvojo Alytuje ir Merkinėje.

Deja, dėl didelio vėjo Kauno su su irklente jis penktadienį nepasiekė. Plaukimą baigė anksčiau, tačiau dėl to nusivylimo nejaučia. Nuovargis dėl neplanuoto vėjo, anot jo, nublanksta prieš Lietuvos gamtos grožį.

Atgaiva širdžiai ir akims A. Ricci vadino ne tik plaukimą upe, bet ir kelionę automobiliu iki Druskininkų. „Žalias natūralus Lietuvos grožis mane supo visą kelią. Nėra šiukšlių, nėra reklaminių iškabų, bjaurių pašiūrių. Žali medžiai ir laukai, mėlynas dangus“, – apibūdino italas, pridūręs, kad nepaisant to, priešakyje – tai yra, jau stojus ant irklentės, buvo dar geriau. 

Jis akcentavo ne tik gamtos grožį, bet ir sutiktų žmonių draugiškumą. Šie jį ir vaišino, ir siūlė nakvynę.

„Lietuvos ir lietuvių neįmanoma nemylėti, – žavėjosi A. Ricci. – Lietuvos tokios gražios ir natūralios upės, ežerai! Tai galimybių žemė irklentininkams: ir vietiniams, ir užsieniečiams“.

Žalias natūralus Lietuvos grožis mane supo visą kelią. Nėra šiukšlių, nėra reklaminių iškabų, bjaurių pašiūrių. Žali medžiai ir laukai, mėlynas dangus.

Sumanymu plaukti šimtus kilometrų Lietuvos upėmis jis teigia norintis parodyti naujas erdves ir galimybes irklenčių sporto gerbėjams, juos padrąsinti atrasti Lietuvą, jos upes ir ežerus.

Gegužę jis startavęs Vilniuje prie Mindaugo tilto kelionę Nemunu baigė prie Kauno pilies. Iš viso tuomet per keturias kelionės dienas įveikė apie 170 km. Irkluotojas aplankė Grigiškes, Kernavę ir Jonavą.

Tuomet neapsieita be nesklandumų. Prakiurus irklentei teko stabtelėti Karmėlavoje.

Ateityje jis norėtų surengti grupinį plaukimą, kai ant irklenčių stotų ir žemyn upe pasileistų grupė entuziastų.

Lietuvą jis atrado joje apsilankęs darbo reikalais. Italas dirba susisiekimo, tiksliau, geležinkelio srityje.

A. Ricci irklente yra įveikęs nemažai upių Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje.