Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį

Išskirtinis projektas

Magistraliniame A1 kelyje ties Kaunu statomi nauji tiltai – vienas sudėtingiausių bendrovės „Via Lietuva“ kelių statinių infrastruktūros projektų nuo Nepriklausomybės laikų. Senieji tiltai per Nerį buvo statyti prieš 60 metų, tad nebetenkino jų kokybė ir pralaidumas. Dabar ties Kaunu pastatyti nauji tiltai leis optimizuoti automobilių srautus, pagerinti susisiekimą, mažinti spūsčių.

„Daugelio vairuotojų laukta diena atėjo – po rekonstrukcijos pagaliau atidarome vieną svarbiausių ir turbūt matomiausių susisiekimo infrastruktūros objektų Lietuvoje. Su naujojo A. Meškinio tilto per Nerį atidarymu žengiame dar vieną didelį žingsnį sprendžiant įsisenėjusias eismo problemas ir siekiant iš esmės pagerinti susisiekimą strategiškai svarbia transporto arterija Kaune. Dėkoju visiems, kurie įdėjo daug darbo ir pastangų, kad šiandien turėtumėme tokį rezultatą“, – atidarymo šventėje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Atidarę vieną iš dvejų naujų tiltų per Nerį, priartėjome prie svarbaus projekto finišo. Šis tiltas yra intensyviausio eismo automagistralėje visoje šalyje, jungiančioje Lietuvos sostinę ir uostą, todėl yra ypač svarbus ne tik šalies gyventojams, bet ir valstybės karinio mobilumo strateginių jungčių stiprinimui“ – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

A. Meškinio tilto rekonstravimo darbus vykdo  bendrovė „Kauno tiltai“. Jos atstovai taip pat džiaugėsi, kad jau paleistas eismas naujuoju tiltu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„2022 m. šiame ruože sėkmingai pastatėme pirmąjį Kleboniškio tiltą per Nerį. Sukaupta inžinerinių, technologinių sprendimų, žmogiškųjų išteklių valdymo patirtis leido užtikrinti sklandų ir šių vidurinių tiltų statybos procesą. Dirbant kilę iššūkiai profesionalių specialistų panaudota patirtimi buvo deramai įveikti, o svarbiausia – pasiektas tikslas – atidarytas visuomenės judumui tarnausiantis tiltas“, – tilto statybų baigtį apibendrino „Kauno tiltų“ techninis direktorius Vitalijus Popovas.

Projekto vertė – 70,5 mln. eurų. Iš ES Sanglaudos fondo šiam projektui skirta 37 mln. eurų, likusią sumą 33,5  mln. eurų – sudaro valstybės biudžeto lėšos.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Išplėsta infrastruktūra

Intensyviausio eismo automagistralėje Lietuvoje ties Kaunu esantis A. Meškinio tiltas rekonstruotas iš esmės – pastatyti du tiltai, kuriais, baigus ir antrojo tilto statybas, vyks tranzitinio transporto eismas.

Tačiau A. Meškinio tilto rekonstrukcijos projektas apima ne tik magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimą, tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę statybas, bet ir jungiamųjų kelių ir triukšmo užtvarų įrengimą. Iki metų pabaigos bus užbaigti visi antrojo vidurinio tilto per Nerį statybos darbai, įrengti atitvarai, tad tuo metu bus paleistas eismas abiem kryptimis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Baigus šį projektą ir iki metų pabaigos atidarius antrąjį pastatytą tiltą, šioje A1 kelio atkarpoje ties Kaunu bus maksimaliai pagerinta eismo sauga, išaugs vidutinis transporto srauto greitis, dėl triukšmo slopinimo sienelių bus sumažinta ir aplinkos tarša. Tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, taigi, eismo dalyvių kelionės bus saugesnės, patogesnės ir greitesnės“, – teigė M. Švaikauskas.

Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (nuo 99,03 km iki 100,47 km), yra intensyviausio transporto eismo tiltai visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, nuo Biruliškių sankryžos iki kelio „Via Baltica“, automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. per parą.

Eismo tvarka

Kol kas atidarytas tik vienas iš dviejų vidurinių tiltų, todėl vairuotojai turi stebėti kelio ženklus, neprarasti budrumo. Dabar naujuoju tiltu galima važiuoti nuo Klaipėdos Vilniaus kryptimi. Metų pabaigoje, atidarius ir antrąjį tiltą, vėl bus keičiama eismo tvarka.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Užbaigus visus darbus, anksčiau baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) ir planuojamas kapitaliai suremontuoti tiltas (pietinis) taps jungiamaisiais keliais, kurie bus skirti vietiniam transportui. Tai užtikrins didesnį eismo pralaidumą ir eismo saugą važiuojant šiais Lietuvoje didžiausio eismo intensyvumo tiltais.

Naujieji viduriniai tiltai tarnaus kaip tranzitiniai keliai. Jais transporto srautai judės netrukdomai. Numatoma, kad viduriniais tiltai galėtų būti leidžiamas ir didesnis greitis.

Eismo mazgo pertvarkos

A. Meškinio tilto rekonstravimas yra dalis Islandijos plento eismo mazgo projekto, kuris nuo 2019 m. vykdomas keliais etapais. Visiškai įgyvendinus projektą ties Kaunu žymiai padidės eismo pralaidumas ir bus užtikrinamas eismo dalyvių saugumas.

Jau baigta transporto mazgo ties PC „Mega“ statyba, pernai pastatytas naujas (šiaurinis) tiltas per Nerį. Šiais metais bus baigti A. Meškinio tilto rekonstravimo, Jonavos gatvės viaduko statyba ir kiti darbai. Toliau vykdant Islandijos plento projektą, planuojama kapitaliai suremontuoti trečią (pietinį) tiltą per Nerį ir sutvarkyti ruožą tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos gatvės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Be to, Kaune ir jo prieigose „Via Lietuva“ vykdo didelės apimties kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus. Iki metų pabaigos planuojama baigti A. Meškinio tilto rekonstrukciją, tęsiami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai, pradėti Krunos tilto rekonstrukcijos parengiamieji darbai, po kurių dar šiais metais bus pradėti ir fiziniai šio tilto rekonstrukcijos darbai.

Kitoje Kauno miesto pusėje rugsėjo pradžioje baigti Marvelės viaduko rekonstrukcijos darbai. Intensyvūs paprastojo remonto darbai vyksta ir kituose automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose, kurių bendras ilgis – 23 km. Dalis darbų automagistralėje jau yra baigti, likusią dalį planuojama baigti dar rudenį.

„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1,5 tūkst. tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 tūkst. km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama ir modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčių vizitine kortele šalies svečiams.