Apklausos rodo, kad ketvirtadalis suaugusių Lietuvos žmonių neturi nuosavo būsto – tai užtikrina gyvastį nuomos rinkoje. Joje stambiausias žuvis gaudo netingintieji. Rasti gerą butą ar patikimą nuomininką – tikras darbas.

Žino, ką parašyti

Kaunietė Jekaterina, ieškodama išsinuomoti būstą, prisistato esanti mergina be vaikų, neturinti žalingų įpročių, norinti išsinuomoti ilgesniam laikui. Jai svarbu, kad butas būtų kuo arčiau miesto centro, bet ramioje vietoje, kad būtų tvarkinga vonia ir tualetas, kad butas būtų šiltas, ir pageidautina – su autonominiu šildymu. Ji taip pat skelbiasi, kad turi rekomendacijas iš ankstesnių buto nuomininkų. Už gyvenimą pageidaujamame būste ji galinti mokėti iki 500 litų per mėnesį.

Tokiems pageidavimams lemta išsipildyti. Tiesa, paieškos gali užtrukti ir apie pusmetį. Po kruopščių ieškojimų Jekaterina šiuo metu gyvena tvarkingame, šiuolaikiškai suremontuotame 42 kv. m ploto bute Žemuosiuose Šančiuose su geru vaizdu pro langą. Nuoma jai kainuoja 300 litų per mėnesį, papildomai reikia apmokėti sąskaitas už komunalinius patogumus. Žiemą, pasak moters, nuomos mokestis šiek tiek sumažinamas. Pėsčiomis iki miesto nueiti tetrunka 15 minučių, tad ji mano, kad gyvena kone miesto centre už tikrai nedidelę kainą.

Tiesa, per ketverius metus – tai ketvirtas jos išsinuomotas būstas, ne visada pasirinkimas būdavo taiklus. "Dažniausiai pasitaiko, kad savininkai ką nors nuslepia, pavyzdžiui, tikrąsias šildymo kainas", – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Norint labai greitai rasti tinkamą būstą už prieinamą kainą – sudėtinga. "Dažnai būna taip, kad kaina didelė, bet ji neatitinka kokybės, vietos. Tai, ką galima Taikos pr. išsinuomoti už 500 litų, miesto centre siūloma už 1 500 litų", – iliustravo moteris.

Nusiteikia neskubėti

"Prieš tai gyvenau miesto centre ir mokėjau nuomos 500 litų per mėnesį. Butas buvo su židiniu, lodžija ir garažu. Tiesiog reikia ieškoti ir galima rasti. Juk ir gero darbo ar gero vyro irgi reikia ilgai ieškoti", – savo paieškų sėkmės formulę atskleidė kaunietė.

Pasak jos, labai padeda derybų įgūdžiai. "Būna, kad šeimininkai kainą nuleidžia nuo 800 iki 500 litų", – tikino nuomininkė. Pasak jos, šeimininkus paperka tai, kad būsimas gyventojas turi rekomendacijas, gali mokėti laiku ir tinkamai prižiūrėti būstą, kad nusidėvėtų kuo mažiau.

"Prioritetas teikiamas vienišoms moterims arba susituokusioms poroms. Esu išsiskyrusi su vyru, kiek žinau, jam kur kas sunkiau išsinuomoti butą nei man", – dėstė Jekaterina. Vis dėlto, jos įsitikinimu, ne visos moterys geriau nei vyrai rūpinasi namais, buitimi.

"Kadaise gyvenau bendrabutyje, prisimindama savo kambario drauges, galiu tvirtinti, kad nebūtinai vyrai būna netvarkingi. Tiesiog yra visokių žmonių", – komentavo ji.

Moteris taip pat pastebėjo, kad šeimininkai labiau linkę savo nekilnojamąjį turtą patikėti ne susimetusioms kartu gyventi, bet susituokusioms poroms. Savo santykius įteisinusios poros atrodo patvaresnės, mažesnė tikimybė, kad išsiskirs ir atsisakys būsto.

Paranku nutaikyti laiką

Jei išsinuomotame bute pradeda kažkas nepatikti, Jekaterina bando tartis su savininku: "Jei jis neina į kompromisą, aišku, ieškau kito buto."

Jekaterina priminė, kad egzistuoja sezoninis kainų svyravimas. Neparanku ieškoti nuomotis butą vasarą, artėjant naujiems mokslo metams. Itin geras laikas – prasidedantis šildymo sezonas, nes tuomet galima nuderėti mažesnę kainą.

Taip pat galima bandyti rasti būstą už palankesnę kainą, kai baigiasi mokslo metai ir atsilaisvina nuomojamos erdvės.

Pašnekovė mano, kad pasirašyti būsto nuomos sutartį kartais naudinga, kartais – ne. "Sutartis apsaugo ir vieną, ir kitą pusę. Nuomininkas nebijo būti išmestas, o savininkas nebijo, kad bus nesumokėta, kad nuomininkas pabėgs", – pasakojo ji.

Jekaterina pataria nesinuomoti gyvenamojo ploto iš pažįstamų žmonių. "Man tokiu atveju buvo daugiau nepasakoma. Netikrinau mokesčių lapelių, nes pasitikėjau pažįstamais žmonėmis, o vėliau sąskaita už šildymą buvo dvigubai didesnė, nei žadėta", – atviravo pašnekovė.

Moteris teigė neperkanti nuosavo būsto, nes planuoja emigruoti. Jei žinotų, kad gyvens Lietuvoje, ji mieliau nuompinigius atiduotų savo pačios būsto paskolai grąžinti. Apie savo išvažiavimą ji teigė jau informavusi nuomojamo buto šeimininkę.

"Ji sakė, kad tikriausiai buto visai nenuomos, nes negali rasti tinkamų nuomininkų. Prieš mane gyvenę nuomininkai butą jau buvo apniokoję", – pasakojo Jekaterina.

Nepagailėjo investicijų

Paveldėtą dviejų kambarių butą Dainavos mikrorajono blokiniame penkiaaukščiame name daugiau kaip dvejus metus turinti Laima spėjo susipažinti su nuomos darbu. Būtent taip ji vadina šį papildomą  užsiėmimą.

Iš pradžių nuomininkams ji siūlė būstą tokį, kaip jį buvo susitvarkiusi pagyvenusio amžiaus moteris – su seniai darytu remontu ir sovietmetį menančiais baldais. Nuompinigiai buvo tik simboliniai, šeimininkė džiaugėsi, kad bent nereikia patiems apmokėti šildymo sąskaitų bei kitų mokesčių.

Vis dėlto kažkam "dovanoti" gyvenamąjį plotą neatrodė racionalu. Laima vis dėlto nusprendė butą sutvarkyti šiuolaikiškai. Užtruko ne vieną mėnesį, bet buvo sudėti nauji langai, durys, pakeista santechnika, atlikti remonto darbai, parūpinti patogūs baldai. Ką galėjo, buto savininkai tvarkė savo išgalėmis, o papildomos investicijos į butą siekė apie 17 tūkst. litų.

Iškart po to nuomojamo buto paklausa išaugo. Moteris nesunkiai 44 kv. m ploto būstą sename daugiabutyje išnuomojo už 600 litų per mėnesį. Šios vasaros pradžioje, netikėtai išsikrausčius paskutiniam nuomininkui, teko vėl teko pradėti paieškas. Vakare į interneto svetainę įdėjo skelbimą, o kitos dienos 11 valandą ryto skubėjo išimti, nes telefonas netilo.
"Apžiūrėti buto vienu metu iškart atvyko keli potencialūs nuomininkai. Jie  tarpusavyje surengė aukcioną – kuris pasiūlys didesnę kainą, tas ir išsinuomos", – nuomos karštine negalėjo atsistebėti Laima.

Iš pradžių prašiusi 750 litų, Laima buvo nusiteikusi 50 litų nuleisti kainą bent šildymo sezonu, bet, įvykus konkurencinei kovai, tokia kaina išliko visiems metams.
Tiesa, kitas nuomininkas siūlė 800 litų, tačiau pirmos paskambinusios moters kandidatūra jai pasirodė priimtinesnė. Tai dirbanti, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, kurios draugas dirba užsienyje ir periodiškai grįžta į Kauną.

Būtinai pasirašo sutartį

Pasak Laimos, susituokusios, vyresnio amžiaus poros – labiausiai priimtini nuomininkai, nes tikėtina, kad jų pajamos stabilios, gyvenimas – nusistovėjęs, ramesnis.

Vis dėlto su savo nuomininkais jis pasirašo sutartį, kurioje numatomas nuomos laikas, kaina, padarytos žalos padengimas. Laima visada ima užmokestį bent už du mėnesius į priekį. Jei nuomininkai sugalvoja išsikraustyti anksčiau, nei sutartyje nustatytas laikas, į priekį sumokėti pinigai jiems negrąžinami.

Tiesa, nuomos verslo ji nėra įteisinusi – taip daro daugelis tų, kurie turi atliekamą būstą ir neketina jo parduoti. Įgijusi verslo liudijimą, ji mėnesinį nuomos mokestį turėtų pabranginti 100 litų, o tai, pasak Laimos, būtų nekonkurencinga.

Kaunietė tikisi, kad per trejus metus investicijos į nuomojamą butą atsipirks, vėliau bus galima skaičiuoti pelną. Antra vertus, visada atsiranda, ką reikėtų suremontuoti, sutvarkyti, pataisyti, todėl vis atsiranda išlaidų. "Tai darbas, kurį turi dirbti", – reziumavo pašnekovė.

Įsigudrina pernuomoti

Kai kurie nuomininkai, taupydami lėšas, pernuomoja kambarius. Pavyzdžiui, kai dviem žmonėms išlaikyti keturių kambarių butą yra per brangu.

Kaune dirbantis ir nuosavo būsto neturintis Egidijus, nepraėjus nė savaitei po to, kai įdėjo skelbimą, įgijo nuomininką. Skelbimo autorius pats su bendradarbiu nuomoja du kambarius keturių kambarių bute. Trečiasis kartu su jais nuomojęsis butą išsikraustė, tad jauni vyrai nusprendė rasti kad ir nepažįstamą sugyventinį. Ne tik tualetu ir vonia, bet ir svetaine, kuri sujungta su virtuve, vyrai naudosis bendrai.

Kambarį apžiūrėjo iš viso penki potencialūs nuomininkai, daugiausia – studentai. Senbuviai priėmė gyventi antrakursį. Jie neslėpė, kad vyko atranka pagal išvaizdą.
"Mūsų pasirinktas studentas balių neorganizuos – matyti pažiūrėjus į žmogų. Jis atvažiavo apžiūrėti kambario su mama, negeria, nerūko. Prieš tai gyveno bendrabutyje, dėl nuolatinių balių negalėjo ten mokytis", – pasakojo kambarį išnuomojęs Egidijus.

"Kai švenčiame, visi švenčiame – šventės bendros. Arba vieni kitiems netrukdome", –  susidraugauti su naujuoju nuomininku tikisi jaunas vyras.

Už kambario nuomą iš studento bus imama po 200 litų, papildomai teks mokėti už komunalinius patarnavimus. Žiemą – daugiau kaip 100 litų, vasarą – mažiau nei 100 litų.
Neretai vieną ar du kambarius išnuomoja keturių kambarių butuose gyvenantys ir jų išlaikyti nepajėgiantys pensininkai. Jie nieko prieš vienu stogu dalytis su tvarkingais studentais. Už kambarį prašoma 200–300 litų per mėnesį. Antra vertus, už 400–500 litų galima išsinuomoti ir visą keturių kambarių butą ir kartu su draugais sukurti mini bendrabutį.

Kaune pigiau nei sostinėje ar uostamiestyje

Prasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, studentai dar aktyviau pradeda ieškoti, kur įsikurti nuo mokslo metų pradžios. Pastebima, kad vasaros pabaigoje labai išaugo nuomojamo būsto kainos.

Kas antras ieško dviejų kambarių buto. Ketvirtadalis pirmenybę teikia vieno kambario, apie 17 proc. – trijų kambarių butui.

Per metus nuomos kainos Vilniuje padidėjo apie 8 proc., Klaipėdoje – apie 6 proc., o Kaune liko panašios kaip praėjusių metų rugpjūtį.

Kaune nuomojamo būsto kainos gerokai mažesnės nei Vilniuje ar Klaipėdoje. Vidutinė nuomojamo buto kaina yra 755 litų, tai yra penkiais litais mažesnė nei pernai.
Kaune vieno kambario butą galima išsinuomoti ir už 100 litų, o trijų kambarių – už 150–200 litų. Šiame mieste labiausiai ieškomi nuomojami butai, kurių kaina neviršija 500 litų. Tai sudaro trečdalį paieškų.

Populiariausi Kauno rajonai – Centras, Dainava, Žaliakalnis, Šilainiai. Studentus domina netoliese universitetų esantys rajonai, taip pat jie dažnai ieško nuomojamų butų ir miegamuosiuose rajonuose, kur nuoma pigesnė.

Šaltinis: domoplius.lt