Žvarbus sausis atnešė daugiau rūpesčių vandens paukščiams, kuriems Kaune reikia vis daugiau lesalo. Maža to, išbadėjusias gulbes ėmė pulti nežinomi piktadariai.
Šalčiai padidino apetitą
Šančiuose, prie Nemuno, kiekvieną rytą ir popietę apie pusę tūkstančio gulbių ir šimtai antelių kaunasi už grūdus, kurių kasdien po keturis maišus apledėjusioje pakrantėje pažeria keli savanoriškai šį kasdieniškai šventą darbą atliekantys kauniečiai.
„Keturi maišai grūdų speiguotą dieną – mažai tokiai galybei vandens paukščių. Gulbės jau nuo septintos valandos ryto pradeda plaukti į joms įprastą lesinimo vietą. Matytumėt, kokios jos būna išbadėjusios… Iki speigų pabaigos joms reiktų, manau, šešių maišų grūdų – 300 kilogramų per vieną dieną, bet iš kur tokį kiekį lesalų gauti? Juk Lietuvos ornitologų draugija neturi tiek lėšų, kad aprūpintų lesalais visas Lietuvoje likusias žiemoti gulbes“, – apgailestavo ketvirtą žiemą savanoriškai lesinanti gulbes Žemųjų Šančių gyventoja Loreta Kiliotaitienė. Moteris žėrė grūdus, avėdama specialią avalynę, kad nenuslystų nuo kranto į ledinį vandenį.
Šių paukščių globėja kartu su bendraminčiu Stasiu Ignatavičiumi, Loreta Skorupskiene, Antanu Mateliu bei grūdus savanoriams lesintojams išvežiojančiu Renaldu Jancevičiumi (štai šiems žmonėms reiktų įteikti Gerumo kristalus Kaune – red. past.) kiekvieną rytą ir pavakarę, net ir per baisiausius šalčius, ateina pamaitinti gulbių, kurios tokiame lediniame pragare be žmonių pagalbos tikrai pražūtų.
Neišmokta žmoniškumo pamoka
Į savanorių lesintojų prašymą padėti kviečių grūdais bent šį šaltą sausį netruko atsiliepti žinomas ūkininkas Audrius Banionis bei ne vienus metus pats atvežantis gulbėms po keliolika kviečių maišų buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pradžiai atvežęs dienos normą, pažadėjo artimiausiu metu net kelias tonas kviečių.
Tačiau ne vien šaltis ir badas – didžiausi šių vandens paukščių priešai. Pasirodo, prisidengę nakties tamsa, bet apsiginklavę prožektoriais, šunimis ir kažkokia gaudymo įranga pakrantėje gulbes medžioja keli vyriškiai. Rytais gulbių globėjai yra radę ne vieną šunų ir piktadarių sužalotą vandens paukštį, kuriuos dabar slaugo namuose.
L.Kiliotaitienė pranešė apie naktinius gulbių gaudytojų žygius Kauno regiono gamtos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vadovui Alvydui Glinskiui, kuris neatidėliodamas pažadėjo pagalbą.
Tuo tarpu Šančiuose viešinti iš Vokietijos atvažiavusi Daiva Guyens pasibaisėjusi visuomenės nejautrumu: „Visų lygių mokyklos praleidžia puikią progą vesti vaikams ir jaunimui žmoniškumo pamokas – tereikia prie mokymo įstaigų pastatyti dėžes batonams ir panašiems gaminiams mesti. Tokios dėžės turėtų stovėti ir prie daugiabučių namų – tai būtų širdinga dovana badaujantiems sparnuočiams ir kartu žmoniškumo pamoka“, – įsitikinusi viešnia.
Reikia skubios pagalbos
Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis pripažino, kad nupirktų šiai žiemai grūdų greičiausiai neužteks. Todėl ūkininkų, verslininkų pagalba, sprendžiant šią problemą, yra labai vertinga.
Anot Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, Nemuno atkarpa, kurioje dabar susitelkė pusė tūkstančio gulbių, nepatenka į ornitologinio draustinio zoną, bet savivaldybė neatsisako padėti ornitologams.
„Tačiau ją reiktų spręsti ne tik tuomet, kai ji paaštrėja – būtini konkretūs sprendimai, susėdus prie apskrito stalo“, – sakė R.Savickienė. Belieka tikėtis, kad ornitologai ir aplinkosaugininkai ras bendrą kalbą.
Savaitgalio dienomis sinoptikai žada bent 20 laipsnių šaltį. Jei ketinate tokiu sunkiu gulbėms metu jas pasotinti, šie ir kiti sparnuočiai lauks jūsų dosnumo prie Kauno HE, Panemunėje ties pėsčiųjų tiltu, Smetonos alėjos gale, prie pirtelės, tačiau didžiausias jų būrys (iki pusės tūkstančio) susirenka Žemuosiuose Šančiuose, prie Nemuno, ties IX taku.
Galintieji padėti kviečiais (gal atsilieptų ir kuri nors kauniškė duonos kepykla, galinti parūpinti gulbėms „deserto“ – batonų gamybos atliekų?), prašomi skambinti ornitologams tel. 85-2130498 arba 8-685 62155.
Naujausi komentarai