- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
Iki spalio 29 d. Kauno IX forto muziejuje eksponuojama išskirtinė Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ surengta paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Jos fone kūrybingi žmonės ieško vis naujų formų, kaip padėti kenčiančiai šaliai – nuo finansinės paramos iki per pasaulį skleidžiamos žinios.
Svarbu nuolat priminti
„Mūsų pasakojimas apie dvi tragedijas Bachmute, sukeltas genocido ir karo nusikaltimų praeityje bei dabar, yra signalas visiems. Žmogus visada turi pasirinkimą – kovoti, padėti kovoje arba likti neveiklus, stebėti, ir taip tapti blogio dalimi. Bachmutą, kaip ir dešimtis kitų Ukrainos miestų bei kaimų, sunaikino rusai. Dėkojame visiems, kurie mums padeda priešintis priešui. Tik taip galite išgelbėti savo miestus ir kaimus nuo sunaikinimo. Nenubaustas blogis visada sugrįžta ir sustiprėja. Štai kodėl taip svarbu šioje kovoje būti išvien“, – parodos idėją pristatė Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ vadovė Roza Tapanova.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio teigimu, svarbus yra nuolatinis domėjimasis Ukraina, kalbėjimas apie ją pasaulyje tam, kad neatbuktų dėmesys.
„Ilgai žiūrėdami į vieną tašką pradedame prarasti dėmesį, darosi sunku susikaupti. Tą patį galime pritaikyti ir šiai situacijai. Mes neturime karo savo šalyje, jo neturi ir Vakarų šalys. Mums jo neprimena kas naktį gaudžiančios sirenos ir krentančios raketos ar artilerijos sviediniai, nusinešdami šeimų narius ir artimuosius. Dėl šios priežasties reikia nuolat kalbėti, rodyti, skatinti remti visomis įmanomomis formomis, nes karas neturi teisės atsibosti. Karas turi būti laimėtas ir tam reikia visų bendro susitelkimo“, – sakė pašnekovas.
Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ vadovė Roza Tapanova ir Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis. A. Aleksandravičiaus nuotr.
Anot jo, nuolat viešojoje erdvėje girdime, kad Ukraina kovoja ne tik dėl savo ir ne tik dėl mūsų laisvės.
„Ukraina kovoja civilizacinį karą už taisyklėmis grįstą pasaulio sutvarkymą, kur sprendimai priimami tautų, o ne jėgos apsisprendimo teise. Jeigu mes palaikome šiuos pamatinius demokratijos principus, vadinasi, besąlygiškai privalome padėti Ukrainai. Kad ir kokia būtų drąsi ši šalis – viena neatsilaikys prieš gausias pajėgas turintį agresorių“, – pastebėjo M. Pečiulis.
Parama Ukrainai Kauno IX forto muziejuje. Renatos Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Prasmingos paramos formos
Aplankiusieji parodą Kauno IX forto muziejuje į specialią dėžutę gali įmesti auką, skirtą „Visi išvien“ organizacijai. Jos iniciatorė Tatjana Narkevičienė pastebi, kad hibridinis karas – kova už žmonių protus ir sielas – vyksta ne tik Ukrainoje. Norint laimėti šią sunkią kovą, anot jos, turi prisidėti ir profesionalai – žmonės, tyrinėjantys istoriją, nes būtent jie padeda apginti vertybes nuo melo ir manipuliacijų.
„Maniakiškas žmonių, ir net tautų, naikinimas parodo agresoriaus bejėgiškumą prieš tikėjimą bei dvasią. Okupavęs teritoriją ir neturėdamas argumentų palenkti žmones savo pusėn, jis gyventojus naikina, kerštauja ir žiauriai kankina. TIK FAKTAI padeda suvokti, kas įvyko ir vyksta“, – apie tai, kad istoriniai įvykiai turi būti kuo plačiau aptariami, sakė T. Narkevičienė.
Kauno IX forto muziejaus direktorius M. Pečiulis sako, kad pagalbą reikia suprasti ne vien tik fiziniame ar pragmatiniame lygmenyje, kai padedama pinigais, daiktais, ginkluote. Jo teigimu, pagalba yra ir dvasinis palaikymas, Ukrainos kultūros viešinimas bei puoselėjimas.
„Rusija savo karinę invaziją pradėjo nuo propagandinio parengimo, paneigdama Ukrainos valstybės tapatybę, jos kultūrinį savitumą. Kaip matome, pasaulyje atsirado šalių, kurios tuo patikėjo. Net ir Vakarų šalių visuomenėse atsirado atskirų grupių, kuriose tokie teiginiai rado ir vis dar randa atgarsį. Dėl šios priežasties Ukrainą reikia remti ir informaciniame kare. Jos kultūros projektų išvežimas į Europą, jų populiarinimas lygiuojasi vienoje gretoje su kitais ginklais šioje kovoje“, – apie muziejuje veikiančios parodos aktualumą kalbėjo M. Pečiulis.
Parama Ukrainai Kauno IX forto muziejuje. R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Svarbu suvokti situaciją
Šiai minčiai pritaria ir parodą „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ palaikančios įmonės „OWEXX“ vadovas Viktoras Tolvaiša. Jo teigimu, pagalba Ukrainai yra prasminga visomis formomis – tokiomis, kokiomis gali prisidėti kiekvienas žmogus pagal savo galimybes.
„Ir žodinė, ir finansinė pagalba yra prasminga, todėl mes remiame ir remsime akcijas, susijusias su Ukraina. Prisidedame ne tik finansiškai, tačiau ir visuose savo tinklo lauko ekranuose transliuojame visuomenines akcijas, susijusias su parama Ukrainai, tokias kaip „Radarom!“, lėšų rinkimo „Bayraktar“, „Blue / Yellow“ organizacijos, humanitarinės paramos, lėšų rinkimo Ukrainos vaikams akcijas ir kitas. Mūsų ekranuose taip pat nuolat galima matyti Ukrainos vėliavas su šūkiais, tokiu būdu skatinant ne tik prisidėti prie pagalbos, tačiau taip pat išreiškiant palaikymą čia, Lietuvoje, gyvenantiems ukrainiečiams“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, kalbėjimas apie karą ir priminimas apie kasdienę ukrainiečių auką bei pralietą kraują yra būtinas.
„Kad mes, kasdien tai girdėdami ir matydami, galėtume suprasti ir įsisąmoninti situacijos rimtumą. Priminimas grąžina į realybę“, – neabejojo V. Tolvaiša.
Kiekvienas Ukrainą remiantis mūsų veiksmas, nesvarbu, mažas ar didelis, yra reikšmingas kovoje už žmogiškųjų vertybių, demokratijos ir Ukrainos pergalę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes16
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės6
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius palieka pareigas: laukia nauji iššūkiai24
Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius pirmadienį pranešė paliekantis pareigas. ...
-
Viktorijai Treigytei – aukščiausia teisėjavimo kategorija
Lapkričio 29–gruodžio 4 d. Lusanoje (Šveicarija) vyko tarpžemyniniai aerobinės gimnastikos teisėjavimo kursai, skirti įgyti teisėjavimo licenciją 2025–2028 m. olimpiniam ciklui. Šiuose kursuose Lietuvai atstovavo Viktorija Tre...
-
Aptarė vaikų maitinimo organizavimo rezultatus ir aktualijas1
Mastaičių mokykloje-daugiafunkciame centre vyko konferencija „Vaikų maitinimo organizavimo aktualijos ir naujovės“, kurioje buvo aptarta ugdymo įstaigų virtuvių ir valgyklų būklė, jų 2024 m. patikrinimo ir reitingavimo rezultatai, prista...
-
Keičia Kauno rajono gyventojų santykį su knyga
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka (KRSVB) įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Atver[s]k“, kuriuo buvo siekiama atverti interaktyvesnio skaitymo horizontus neurotipiniams, sutrikusios raidos vartotojams...
-
Apdovanojo už tautinių mažumų istorijos įprasminimą4
Gruodžio 11 d. Vilniaus Sapiegų rūmuose vyko Tautinių mažumų departamento organizuotas renginys, skirtas Žmogaus teisių dienai paminėti. ...
-
Vilkijos PSPC metus baigia atsinaujinęs2
Gruodžio 13 d. Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) buvo pristatyti reikšmingi šių metų pokyčiai, pagerinę įstaigos paslaugų kokybę ir sukūrę modernesnę aplinką tiek pacientams, tiek darbuotojams. ...
-
Konkursą „Skaidrumą kuriame kartu“ laimėjo Babtų gimnazistai
Spalio 17–lapkričio 15 d. vyko moksleivių konkursas „Skaidrumą kuriame kartu“, kurį organizavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su partneriais. Konkurse dalyvavo net 305 klasės, 5 708 mokiniai iš visos Liet...