Imasi papildomų priemonių: gal pagaliau pavyks suvaldyti į Nemuną tekančius teršalus?

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo, jog iš Aplinkos ministerijos gavo papildomą finansavimą ir paskelbė viešuosius pirkimus taršai suvaldyti.

„Šį birželį departamentas gavo būtiną finansavimą taršos suvaldymo priemonėms ir iš karto organizuoti viešųjų pirkimų procesai – perkamos taršos iš užterštos teritorijos patekimo į Nemuną nutraukimo techninių priemonių projektavimo, įrengimo ir eksploatacijos paslaugos. Labai tikimės, kad jas įgyvendinus teršalai iš istoriškai užterštos teritorijos į Nemuną nebepateks“, – šią savaitę BNS informavo departamentas.

Labai tikimės, kad jas įgyvendinus teršalai iš istoriškai užterštos teritorijos į Nemuną nebepateks.

Kauno apygardos prokuratūra birželio pabaigoje paskelbė pradėjusi patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.

Patikrinimas pradėtas įvertinus viešoje erdvėje pateiktą informaciją, jog Kaune, atkarpoje nuo Santakos iki Panemunės tilto, į Nemuną galimai leidžiami teršalai. Pirminiais duomenimis į upę leidžiamas mazutas.

Šioje Kauno vietoje, A. Juozapavičiaus prospekte, praėjusiame amžiuje veikė pabėgių mirkymo gamykla. Jos teritorijoje yra išlikę nesutvarkyti taršos šaltiniai. Aplinkosaugininkai šiemet buvo sulaukę keleto pranešimų, kad iš teritorijos į Nemuną bėga teršalai. Tarša suvaldoma užtveriant bonas, panaudojant naftos produktų skaidiklius, tačiau giliau problema nesprendžiama.

Anot prokuratūros, turimais duomenimis už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos apie situaciją jau buvo informuotos keletą kartų, tačiau nesiėmė efektyvių priemonių tokiems pažeidimams šalinti ir ignoruoja daromą žalą aplinkai.

Paskelbė pirkimus taršai suvaldyti

Anot aplinkosaugininkų, istoriškai užterštos teritorijos Nemuno krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118-120 sutvarkymas, tikėtina, bus ilgas ir sudėtingas procesas, kurį labai apsunkina ne tik taršos mastas, vieta ir sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, bet ir tai, kad tarša išplitusi į trijų skirtingų savininkų žemės sklypus.

„Akivaizdu, kad tinkamas rezultatas gali būti pasiektas tik glaudžiai bendradarbiaujant visiems žemės savininkams ir koordinuojant tvarkymo veiksmus visoje taršos išplitimo teritorijoje. Deja, sutarimo ir koordinuotų veiksmų pasiekti kol kas nepavyksta be teisminių procesų, nors tam dedamos visos pastangos“, – teigiama departamento atsiųstoje informacijoje.

Sklypai priklauso keliems savininkams, tad nerandamas bendras sprendimas, kaip išvalyti gruntą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Atsižvelgdamas į fiksuojamą Nemuno taršą, tebevykstančius teisminius ginčus, departamentas teigia priėmęs sprendimą nelaukti teismų pabaigos ir savo iniciatyva imtis teršalų patekimo į Nemuną suvaldymo veiksmų. Pasirašyta trišalė sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Nacionaline žemės tarnyba dėl bendrų veiksmų sprendžiant istorinės taršos problemą. 

„Galutinis visiškas teritorijos išvalymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl departamentas imasi tarpinio inžinerinio sprendimo. Įgyvendinant minėtą sutartį numatyta, kad dar šiais metais Nemuno pakrantėje bus įgyvendintos upės taršos sustabdymo priemonės. Konkrečios priemonės paaiškės atrinkus geriausią pasiūlymą ir projekto derinimo stadijoje. Viena galimybių – Nemuno pakrantėje, iškasus tranšėją, įrengti teršalus sorbuojančią sienelę“, – teigė departamentas.

Moka už teršalų valymą

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė BNS informavo, jog administracija savo lėšomis moka už teršalų surinkimą ir utilizavimą.

„Pavyzdžiui, 2019 metais Nemuno krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118-120 buvo pradėti valyti šuliniai, pakeistas teršalus sulaikantis filtras. Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo pritarta tam skirti 10 tūkst. eurų. Kadangi teršalai įsigėrę giliai į gruntinius vandenis, jų pratekėjimas į Nemuną tebevyksta. Todėl periodiškai keičiamos ant vandens sudėtos teršalus sulaikančios bonos“, – sakė R. Savickienė.

Šiemet sausio – gegužės mėnesiais buvo pakeistos 35 bonos, taip pat dešimt kartų vykta į vietą jų taisyti.

Birželio paskutinėmis dienomis valyti ir šuliniai, išsiurbti aštuoni kubiniai metrai vandens su teršalais.

Taršos židinys – privačioje nuosavybėje

Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius teigė, jog jei savo kieme išsikastumėte šulinį ir į jį pradėtų tekėti teršalai iš gretimo sklypo, „tikriausiai natūraliai paprašytumėte už tvoros įsikūrusio kaimyno susitvarkyti, nebeteršti ir nedaryti žalos aplinkai bei jums pačiam“.

Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti.

„Analogišką, tik kur kas didesnio masto problemą jau daug metų turi ir Kaunas. Deja, čia teršiamas ne koks šulinys, o didžiausia Lietuvos upė. Yra labai aiškiai nustatyta teritorija, iš kur per gruntą požemiais iki Nemuno atbėga naftos produktai. Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti“, – teigė T. Jarusevičius.

Pasak jo, atsakingos institucijos kol kas gūžčioja pečiais ir mieliau bado pirštais į savivaldybę, tačiau, jo teigimu, savivaldybė yra „kraštinis žaidėjas“ – stengiasi kovoti su padariniais, bet ne priežastimis.

„Galbūt dar kartą atkreiptas visuomenės ir teisėsaugos institucijų dėmesys padės pagaliau čia padėti tašką ir šią dešimtmečių problemą išspręsti nebe rūpestingais žodžiais, bet realiais veiksmais“, – sakė patarėjas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Departamentas informavo BNS Aplinkos ministerijai rekomendavęs inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą, kad būtų paspartinti tokių atvejų sprendimo procesai ateityje.

Departamentas siūlo, kad tuomet, kai žalą padariusio asmens nėra arba jis nesiima būtinų priemonių, įstatymu įgalioti vieną instituciją, tai yra, savivaldybę, skirti atsakingą už žalos aplinkai nutraukimo ir pažeistos aplinkos atkūrimo organizavimą.