„Pas mus atvyko žvaigždė Marilyn Monroe, netolimą kelionę turėjo, atvyko iš Rygos, atvyko susitikti su princu Jonu, Džonas Kenedis ir Marilyn Monroe“, – šnekėjo Lietuvos zoologijos sodo edukatorius Egidijus Praspaliauskas.

Marilyn Jonas laukė dvejus metus. Prižiūrėtojai sako, kad šarvuotis buvo toks vienišas, jog kibdavo prie visko, kas juda.

„Prie vėžlių, žmonių, kiekvieną kartą atėjus kimba prie batų, bando įkasti, galvoja, gal patelė atkeliavo“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo edukatorius.

Simono Baltušio nuotr.

Lankytojai sakė, jog nors vos tik atėjus į egzotariumą iškart akį traukia didžiuliai aplink laisvai vaikštantys vėžliai, tačiau nepastebėti elegantiškai judančių šarvuočių neįmanoma.

„Įdomūs, savotiškai pritingintys, bet juda gražiai“, – teigė pašnekovas.

„Galbūt reikėjo lietuviškesnius vardus duoti“, – sakė pašnekovė.

„Čia Holivudo istorija labiau, tik Kaune, Zoologijos sode“, – pasakojo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prižiūrėtojai sako, kad šių gyvūnų eisena iš tiesų ypatinga ir tai dar viena iš priežasčių, kodėl šarvuočiai vadinami holivudine pora.

„Viena iš didžiausių atrakcijų – ypatingas vaikščiojimas. Atrodo, kad vaikšto lyg su aukštakulniais, greitai, pasitikinčiai“, – nurodė gyvūnų priežiūros specialistas Vytautas Ivanauskas.

Trijuostis šarvuotis – ypatingas gyvūnas. Jis yra vienas iš nedaugelio šarvuočių, galinčių susiriesti į taisyklingą kamuolį ir taip apsiginti nuo priešų.

„Susisuki į rutuliuką, turi tvirtas plokšteles, kurios iš keratino – kaip mūsų nagai. Jaguaras turi problemų tave perkąsti“, – aiškino gyvūnų priežiūros specialistas.

Prižiūrėtojas sako, kad išskirtinis yra ir šarvuočio charakteris, esą ir žmogui būtų ko pasimokyti, kaip siekti savo tikslo.

„Savimi pasitiki ir žino tikslą, kad ir kur padėtum. Tas momentas, kai išeina iš žaidimo, vėl žino, ko nori – visą laiką su pasitikėjimu“, – teigė V. Ivanauskas.

Šios rūšies ateitis laukinėje gamtoje nėra tokia žvaigždėta – ji įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą ir priskiriama prie arti grėsmės išnykti esančių gyvūnų. Pietų Amerikoje šarvuočiai medžiojami dėl mėsos.

„Dėl jų šarvų mėgsta juos pamedžioti, taip pat ir dėl mėsos. Tačiau, ta mėsa, jei mėgsti balandžius, tiktų, bet jei daugiau – tai ne“, – aiškino V. Ivanauskas.

Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Būtent dėl spartaus nykimo Marilyn ir atkeliavo į Kauną – ji čia turi specialią misiją.

„Tikimės, kad romaną pavyks pakartoti ir Zoologijos sode, ir turėsime mažų šarvuočio jauniklių, tik kad meilės istorija vyksta ne Amerikoje, o Lietuvoje“, – nurodė Lietuvos zoologijos sodo edukatorius.

Trijuostis šarvuotis gamtoje gyvena iki dešimt metų, nelaisvėje – iki 30. Kadangi yra aktyvus prieblandoje, turi prastą regą, bet itin gerą uoslę. Rausdamasis po žeme gali sulaikyti kvėpavimą iki šešių minučių. Šarvuočiai yra vieninteliai žinduoliai, turintys kietą kiautą.