Gyvybės pilni: Kauno objektai, kuriantys vertę

Nuolatinis veiksmas

Miestas – gyvas organizmas, turintis savo pulsą ir ritmą. Kai kuriose Kauno vietose nuolat knibžda gyvybė, renkasi žmonės bendrauti, kurti, dirbti ar gyventi. Šiuolaikiniame mieste būtini pastatai, kuriuose galima gauti įvairių paslaugų, kad lankytojai čia visada turėtų ką veikti.

Kaunas gali didžiuotis objektais, kurie pritraukia daugiatūkstantines minias į renginius, tačiau čia kartu veikia ir restoranai, sporto klubai. Tad veiklos netrūksta ne tik koncertų ar sporto varžybų metu.

Štai „Žalgirio“ arena ar Dariaus ir Girėno stadionas – vieni tokių objektų, kuriančių didelę naudą visam Kaunui. Jei surengiamas pasaulinio lygio žvaigždės koncertas ir į jį susirenka tūkstančiai gerbėjų, miestas gauna didelę ekonominę naudą, nes tokie lankytojai Kaune leidžia pinigus viešojo maitinimo įstaigose, viešbučiuose ir pan. Tačiau suprantama, kad masiniai renginiai nevyksta kiekvieną dieną, todėl šių objektų valdytojai siūlo kitų veiklų, kurios žmones vilioja ir įprastomis dienomis.

„Arenoje apsilanko apie 1 mln. žmonių per metus, vyksta apie 160 didesnių sporto renginių ar koncertų, dar apie 200 renginių būna mažesnėse arenos erdvėse. „Žalgirio“ arena savo užimtumu yra beveik pasiekusi galimybių ribą, tad kyla iššūkių derinant renginius. Stadione didžiausią įtaką lankytojų skaičiui daro didieji koncertai, kurie pritraukia nuo 25 iki 50 tūkst. žmonių viename koncerte. Šiemet bus ir ilgesnis futbolo sezonas, tad veiksmo čia tikrai dar bus. Sporto halė, nors ir mažesnė, tačiau vis tiek pritraukia apie 200 renginių per metus, bet čia yra tam tikrų komercinių renginių apribojimų“, – didžiausių miesto renginių erdvių lankomumą Kauno NT forume apžvelgė „Žalgirio grupės“ komercijos vadovė Jovita Petkevičienė.

Pasak jos, sporto objektų lankomumą didina ir kasdienės paslaugos, kai derinamas ne tik sportas, bet ir kitos veiklos. Štai arenoje veikia sporto klubas, restoranas, kartais užeiti kviečia parodos. Taip pat ieškoma ir naujų pramogų, todėl praėjusį sezoną stadione veikė žiemos miestelis.

Funkcijos: „Piliamiestyje“ ne tik įrengti butai, bet ir veikia įvairūs verslai – patogu šalia namų gauti reikiamas paslaugas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Vilioja paveldas

Kaunas turi itin vertingų istorinių pastatų, kurie kaip tik atgyja naujam gyvenimui, iš naujo pradeda traukti žmones. Vienas tokių pavyzdžių – atgimęs „Dainos“ teatras.

Seniau čia vykdavo tik kino seansai, o dabar galimybės praplėstos įvairiems renginiams. Žinoma, čia srautai nepalyginamai mažesni, nei „Žalgirio“ arenoje, tačiau verta pasidžiaugti, kad objektas vėl gyvas.

„Tai klasikinis projektas, kai pradėdamas viską tvarkyti turi vienokią viziją, bet iš tikrųjų viskas keičiasi. Kiekviename žingsnyje norėjosi vis ką nors padaryti geriau. Dar nėra metų, kaip atsidarėme, tačiau jau turėjome ir viešų, ir privačių renginių. Techniniu požiūriu jau turime daugiafunkcę erdvę, bet svarbi sudedamoji dalis – žmonės, tiek darbuotojai, tiek lankytojai. Mieste mums dar šiek tiek trūksta kultūros renginių lankytojų, bet dirbame šia kryptimi, kad pritrauktume žmonių“, – apie tai, kaip sekasi atgimusiai „Dainai“, kalbėjo jos valdytojas Andrius Valatka.

Jis pažymėjo, kad nors „Daina“ įsikūrusi Žaliakalnyje, netoli gyvenamųjų namų, tačiau pavyksta suderinti tiek šio objekto veiklas, tiek ir aplinkinių kaimynų komfortą.

Atgijo: atgaivinus kino teatrą „Daina“, čia rengiami įvairūs renginiai, tad į šią vietą sugrįžo gyvybė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Ateities planai

Kitas paveldinis projektas dar tik laukia pokyčių, bet nusimato didelės konversijos. Dar prieš vasarą skelbta, kad Savanorių prospekto papėdėje esanti „Kauno alaus“ teritorija bus pertvarkyta. Čia numatyta dalį gamybos patalpų palikti kaip istorinį paveldą, tačiau kitose erdvėse turėtų įsikurti administracinės patalpos, laisvalaikio erdvės, viešojo maitinimo įstaigos.

„Kol kas dirbame su architektais ir turime didelių planų šiai teritorijai. Turėsime 14 tūkst. kv. m ploto patalpas, iš kurių 9 tūkst. kv. m bus skirta biurams, likę – kitoms funkcijoms, į kurias įeis įvairios laisvalaikio erdvės, gal bus ir nedidelis gyvenamasis elementas. Manome, kas kasdien biuruose laiką galės leisti apie 700 žmonių, dar tiek pat tikimės pritraukti iš kitų miesto vietų.

Šis pastatas nuo carinių laikų buvo statytas tam, kad čia būtų gaminamas alus, tad erdvės yra sudėtingos, jose yra tikri alaus baseinai, po visą pastatą eina vamzdžiai. Tad po visų konversijų duoklė pastato dvasiai tikrai išliks, tačiau norisi, kad jis ir žmonėms tarnautų“, – apie „Kauno alaus“ teritorijos konversijas forume kalbėjo Lukas Geležauskas.

Konversija: „Kauno alaus“ teritoriją norima paversti nauju miesto centru, kur įsikurs biurai, laisvalaikio zonos ir maitinimo įstaigos. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Pasak jo, vystant šią Kauno erdvę tikrai reikės daug visko apgalvoti, kad žmonės čia norėtų užsukti ir leisti laiką, o kartu ir atnešant istorinei vietai daugiau gyvybės.

„Turime daug erdvės kūrybai. Seni pastatai turi kažkokį magnetizmą, kuris traukia žmones. Žinoma, kartu kyla iššūkių, kaip viską įgyvendinti, todėl viskas ir bus tvarkoma kompleksiškai, tačiau siekiame padaryti taip, kad Kaunas taptų dar gyvesnis, nepriklausomai nuo metų laiko ar savaitės dienos“, – tikino NT ekspertas.

Miestas – gyvas organizmas, turintis savo pulsą ir ritmą.

Svarbus derinimas

Siekiant, kad žmonės turėtų, ką veikti konkrečioje teritorijoje, NT vystytojai derina skirtingas pastatų funkcijas. Kaune plėtojamas ne vienas kvartalas, kuriame kuriasi ne tik gyventojai, bet ir verslai, tad šie objektai tampa tarsi mažais miestų centrais, galinčiais pasiūlyti visas žmogui reikiamas paslaugas vienoje vietoje.

„Gyvenamuosiuose kvartaluose svarbu užtikrinti ramybę ir privatumą, o komercinės patalpos gali juos papildyti gyventojams naudingomis paslaugomis. Funkcijų derinimas gali būti naudingas ir gyventojams, ir verslui. Kai administracinės patalpos yra greta gyvenamųjų namų, žmonės turi galimybę arčiau namų pasiekti darbo vietas ir paslaugas, o verslas priartėja prie darbuotojų. Tokiai aplinkai svarbi ir paslaugų, viešojo bei bemotorio transporto infrastruktūra.

Mūsų vystomi „Piliamiesčio“ ir „matau Kauną“ kvartalai kaip tik atitinka 15 min. miesto koncepciją, kai namai, darbas, paslaugos ir laisvalaikio galimybės pasiekiami trumpu atstumu pėsčiomis ar dviračiu. Žmonėms tai suteikia daugiau galimybių rinktis, kaip judėti ir planuoti savo dieną bei taip praplečiamos pačios gyvenamosios vietos galimybės“, – dienraščiui komentavo statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Pasak jo, planuojant teritoriją svarbu įvertinti, kokių funkcijų joje reikia ir kaip jos susijungs su aplinkinėmis erdvėmis ir esama infrastruktūra.

„Mūsų požiūriu, miesto tankinimas apima daugybę tarpusavyje susijusių sprendimų: patogius pastatus, apleistų teritorijų konversiją, transporto tinklą, viešąsias erdves ir skirtingų funkcijų derinimą. Dėl to svarbu vertinti visą teritoriją. Net ir kokybiškam pastatui reikalinga aplinka, kurioje patogu judėti ir leisti laiką žaliosiose erdvėse“, – teigė „YIT Lietuva“ generalinis direktorius.

„Gyvą miestą kuria pastatai ir jų kompleksai, padedantys žmonėms patogiai gyventi, dirbti, susitikti ir ilsėtis. Svarbu, kaip jie susijungia su paslaugomis, viešosiomis erdvėmis, želdynais ir susisiekimo tinklu. Gyvenamojoje aplinkoje šis patogumas turi derėti su ramybe ir privatumu. Kartu svarbu atsižvelgti į besikeičiančius gyvenimo ir darbo įpročius“, – pridūrė K. Vanagas.

Jis pastebėjo, kad įvairias funkcijas siūlantys kvartalai paskatina plėtoti ir kaimynines teritorijas, taip kuriant atskirus miesto centrus, kuriuose nuolat būna žmonių.