Susitikimai, kad spartėtų darbai
Susitikimas buvo skirtas bendradarbiavimui stiprinti, aptarti regiono plėtros prioritetus ir užtikrinti sklandų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą. Susitikimo metu pristatytos aktualios finansavimo tendencijos, ateinančio laikotarpio kryptys ir svarbiausi pokyčiai, turintys įtakos projektų planavimui ir įgyvendinimui.
Susitikimą pradėjusi finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė apžvelgė Kauno regiono situaciją ir įgyvendinamus pokyčius. Ji pabrėžė, kad bus orientuojamasi į efektyvesnį projektų administravimą, spartesnį lėšų išmokėjimą ir aiškesnius procesus projektų vykdytojams.
„Esame išsikėlę tikslą apvažiuoti visus regionus ir su jų atstovais kalbėtis, kokios pagalbos reikia, kad spartėtų projektų įgyvendinimas, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip supaprastinti visus administracinius procesus. Kadangi regioninės plėtros projektai šiek tiek vėluoja, atsilieka nuo bendros investicijų programos įgyvendinimo, norime bendro sutarimo, kad pasiektume investicijų programos lygį ir regionuose. Visi suprantame, kad regioninis planavimas užtruko ir savivaldybės savo investicijas galėjo planuoti 1–1,5 metų vėliau nei ministerijos. Tačiau bendromis jėgomis, mažindami administracinę naštą, paprastindami procedūras ir trumpindami tam tikrus laiko intervalus, mes jau matome, kad regioninės planavimo priemonės labai sparčiai juda į priekį“, – sakė finansų viceministrė.
Planuojamas projektų tęstinumas
Anot finansų viceministrės N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, Kauno regionas pagal ES fondų lėšų investavimą viršija šalies vidurkį. „Bendras investavimo į regioninės plėtros projektus rodiklis siekia apie 10 proc., o Kauno regione jis sudaro 13 proc. Tai rodo, kad regionas juda sparčiau nei vidutinis šalies vidurkis. Žinoma, kai kurios savivaldybės išsiskiria labiau – jos įgyvendina itin didelius projektus ir startavo anksčiau. Tačiau vertinant visą regioną, projektų įgyvendinimas vyksta gana tolygiai“, – teigė viceministrė.
Kauno regione jau investuota 680 mln. eurų. Didžiausios investicijos skirtos aplinkosaugai, socialinei sričiai, taip pat verslumui ir konkurencingumui stiprinti. Regioninės plėtros projektams, planuojamiems atsižvelgiant į regiono plėtros planą ir labiau orientuotiems į viešąją infrastruktūrą, jau suplanuota 237 mln. eurų. „Šios investicijos daugiausia numatomos integruotai teritorinei plėtrai, socialiniams poreikiams, socialiniams tikslams ir darniam judumui. Savivaldybės šias kryptis pasirinko skirtingai – kiekviena jų, matyt, pirmiausia įvertino savo aktualiausias problemas ir poreikius“, – tvirtino viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
ES 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu regionai pasinaudos daugiau nei 1,75 mlrd. eurų investicijomis įvairiose srityse. Tiesa, anot viceministrės, pasikeitus geopolitinei situacijai, programos lėšų paskirstymas įvairioms sritims kito. „Pirminėje investicijų programoje neturėjome civilinės infrastruktūros ir parengties. Šioje geopolitinėje situacijoje ji yra reikalinga. Tam regionams papildomai numatėme per 50 mln. eurų“, – teigė ji.
ES 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu regionai pasinaudos daugiau nei 1,75 mlrd. eurų investicijomis įvairiose srityse.
Merai nusiteikę optimistiškai
Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius džiaugiasi įvykusia diskusija. „Bent jau mūsų miestui aktualiausias klausimas – dviračių takų tiesimas. Įgyvendinant projektus kyla įvairių iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su finansais, nes kyla darbų, kuro kainos. Todėl svarbu su specialistais padiskutuoti, kaip šias problemas būtų galima išspręsti. Raseiniai labiausiai orientuojasi į turizmo sektorių. Skatiname turizmą piligrimystės srityje, turime Šiluvos miestelį, kuriame įgyvendiname įvairius projektus ir norime, kad miestelis būtų traukos objektas ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar net viso pasaulio mastu“, – teigė A. Nekrošius.
Kėdainių rajono savivaldybės merą Valentiną Tamulį nudžiugino CPVA atstovų atsakymai, kad ji gali padėti savivaldybių atstovams ir projektų vykdytojams spręsti iškylančius klausimus. „Mes nekėlėme papildomų klausimų, nes pasikalbėjome su CPVA vadove ir specialistais ir gavome reikiamus atsakymus. Be to, šis laikotarpis eina į pabaigą, projektai įgyvendinami, girdime, kad naujasis finansavimo laikotarpis leis pačioms savivaldybėms kelti klausimus, taip pat bus skiriama daugiau lėšų socialinei sričiai“, – sakė meras.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas labai vertina atsirandantį dialogą tarp savivaldybių ir centrinės valdžios. „Planuojant ir vykdant projektus savivaldybės įdeda daug ir nori, kad tie projektai vyktų sklandžiai, kad geriausiai atlieptų vietos gyventojų norus“, – tvirtino meras.
Planuojant ir vykdant projektus savivaldybės įdeda daug ir nori, kad tie projektai vyktų sklandžiai, kad geriausiai atlieptų vietos gyventojų norus.
(be temos)
(be temos)