Pradės be mero

Vasarą dėl sveikatos problemų miesto valdžios vairą savo pavaduotojams ir komandai perleidęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmajame tarybos posėdyje dar nedalyvaus. "Dar jaučiuosi kaip apsvaigęs. Tarybos posėdyje tikrai nedalyvausiu. Manau, kad dvi savaites pabūsiu ramiau. Profilaktiškai. Buvau klinikose, pasikalbėjome su gydytojais, tai jie taip patarė. Buvo dvi operacijos viena po kitos, reikia laiko", – ramiai dėstė V.Matijošaitis.

Jis sakė nuolat palaikantis ryšį su vicemerais, stebintis, kas vyksta, ir neatitolęs nuo Kauno reikalų. "Svarbu, kad darbai vyksta. Džiaugiuosi besikeičiančiomis gatvėmis, šaligatviais. Važiavau Pramonės prospektu ir atkreipiau dėmesį, kad ten gatvės danga jau sutvarkyta, o prie šaligatvių dar reikėtų ranką pridėti", – pridūrė meras.

Tai, kad ant nosies rinkimai į Seimą, mero nuomone, didesnės įtakos miesto tarybos ir savivaldybės darbui neturės. "Aš galvoju, kad kuo daugiau kauniečių dirbtų Seime, Kaunui būtų tik geriau", – taip apie Seimo rinkimus svarstė V.Matijošaitis. Jeigu Seimo nariais taptų kurie nors miesto tarybos politikai, juos pakeistų naujokai, bet meras dėl to visai nesijaudina. "Tie nauji taip pat nebus iš dangaus nukritę. Jie gyvena Kaune, yra čia pat, tad nemanau, kad darbas taryboje jiems būtų kokia sunkiai pakeliama našta", – įsitikinęs Kauno vadovas.

Rugpjūčio 22 d. V.Matijošaičiui atlikta apendicito operacija. Liepos pabaigoje Kauno meras buvo atsidūręs kardiochirurgų rankose – operacijos metu V.Matijošaičiui suformuotos dvi aortos ir vainikinių arterijų jungtys, koreguoti aortos ir dviburis vožtuvai. Prieš tai, birželio pradžioje, Kauno vadovas pasijuto blogai dėl kraujospūdžio problemų ir apie mėnesį gydėsi Kauno klinikose bei namie.

"Aišku, kad pasiilgau darbo", – neslėpė V.Matijošaitis, planuojantis į savo kabinetą savivaldybėje sugrįžti dar iki Seimo rinkimų.

Didelių pokyčių neplanuoja

Paprastai per ankstesnius rinkimus į Seimą rinkėjų prielankumo sulaukdavo nuo dviejų iki keturių miesto tarybos narių. Jų vietas miesto taryboje užimdavo per savivaldybių tarybų rinkimus už brūkšnio likę kolegos, tad didesnės įtakos bendram darbui savivaldybėje toks kėdžių perstumdymas neturėdavo. Miesto vadovai nusiteikę, kad panašiai turėtų nutikti ir šių metų spalį.

"Nemanau, kad artėjantys Seimo rinkimai kaip nors keis tarybos darbą. Tikriausiai visi pastebėjo, kad po savivaldos rinkimų ir savivaldybės administracijos, ir tarybos veikloje liko mažiau politikavimo, atsirado daugiau konkretaus ir konstruktyvaus darbo", – įžvelgė vicemeras Povilas Mačiulis.

Jis pats į Seimą nepretenduoja, o keturi jo bendražygiai iš "Vieningo Kauno" taps kandidatais Kauno vienmandatėse apygardose: iš jų du dalyvaus rinkimuose su Lietuvos socialdemokratų partija (Jonas Audėjaitis ir Rasa Šnapštienė), o kiti du – su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas). "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Andrius Palionis patvirtino, kad kiti į miesto tarybą išrinkti visuomeninio judėjimo nariai politinių partijų sąrašuose nėra įrašyti.

Valdančiosios koalicijos partneris Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, miesto taryboje turintis keturis atstovus, tris iš jų kelia kandidatais Kauno vienmandatėse apygardose. Vicemeras Simonas Kairys sieks rinkėjų palankumo Kalniečių apygardoje, frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis – Šilainiuose, o frakcijos narė Ona Balžekienė – Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Vienintelis miesto tarybos liberalas Domas Sirgedas kol kas į Seimą nesidairo ir rinkimuose nedalyvauja.

Valdančiojoje daugumoje dirbantys socialdemokratai pusę frakcijos narių – du iš keturių – norėtų matyti Seime. Tarybos narys Darius Razmislevičius grumsis Petrašiūnų vienmandatėje apygardoje, o vicemeras Vasilijus Popovas įrašytas partijos sąraše.

Ragina padirbėti ilgiau

"Keista, kai į Seimą veržiasi vos metus miesto taryboje padirbę tarybos nariai", – išreiškė nusistebėjimą buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, dabar vadovaujantis miesto tarybos opozicijai.

Jis įsitikinęs, kad Seimo nario mandato derėtų siekti mažiausiai vieną kadenciją išdirbus miesto taryboje. Vis dėlto jokie teisės aktai tokių ribojimų nėra nustatę. Miesto taryboje antrai pagal dydį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai vadovaujantis A.Kupčinskas patvirtino, kad jis ir Edita Gudišauskienė kelia kandidatūras Kauno vienmandatėse apygardose, o jų bendražygė Gintarė Skaistė tikėsis rinkėjų palankumo partijos sąraše. Tiesa, ir ji planavo kandidatuoti Kauno centro vienmandatėje apygardoje, tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai pakoregavus apygardų žemėlapį ir Centro apygardą sujungus su Žaliakalnio, G.Skaistė vietą užleido partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui. Visi trys Seimo mandato sieksiantys konservatoriai – miesto tarybos senbuviai.

Opozicijoje likę trys frakcijos "Kitokia Lietuva" nariai rinkimuose į Seimą suka skirtingais keliais. Frakcijos seniūnas Kęstutis Pūkas vienijasi su partija "Tvarka ir teisingumas" ir kandidatuoja Šilainių vienmandatėje apygardoje. Frakcijos nerys Kęstutis Mazurkevičius pasirinko partiją "Lietuvos sąrašas" ir tapo jų kandidatu Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje. "Nekandidatuoju ir tuo džiaugiuosi. Aš – kaunietis, man dabar gerai ir Kaune, o Vilnius netraukia", – paaiškino trečiasis frakcijos narys Petras Jakštas.

Darbotvarkė neilga

Nors taryba neposėdžiavo du mėnesius, susirinkę po vasaros politikai ilgai neturėtų užtrukti – posėdžio darbotvarkėje numatyta svarstyti 49 klausimus.

"Tikiuosi, kad, kaip jau tapo įprasta, tarybos posėdis netruks ilgiau nei dvi valandas. Svarstysime daug klausimų, susijusių su miesto ūkiu ir efektyviu turto valdymu", – apibendrino laikinai mero pareigas einantis vicemeras P.Mačiulis.

Jis išskyrė tris sprendimo projektus. "Vienas susijęs su ambicingu Kauno siekiu 2020 m. surengti Pasaulio salės futbolo čempionatą. Kitas klausimas susijęs su socialiniu būstu – biudžete numatysime 400 tūkst. eurų, už kuriuos savivaldybė nupirks butus, taip mažindama milžiniškas eiles laukiančiųjų socialinio būsto. Taip pat ketiname koreguoti Metų mokytojo apdovanojimų tvarką", – vardijo P.Mačiulis.

Ketinama apsispręsti ir dėl geriausių pedagogų paskatinimo. Pasak P.Mačiulio, iki šiol geriausiais Kauno mokytojais pripažinti pedagogai būdavo apdovanojami suvenyrais. "Mokytojo profesija yra viena iš svarbiausių, todėl ketiname Metų mokytojo apdovanojimuose įsteigti ženklias pinigines premijas", – pridūrė politikas. Kaip skelbiama sprendimo projekte, kiekvienais metais bus skiriamos trys Metų mokytojo premijos. Vienos premijos dydis – 1 000 eurų. Premijos mokamos iš savivaldybės biudžeto asignavimų ir bus įteikiamos Tarptautinės mokytojų dienos proga.

Nauja biudžetinė įstaiga

P.Mačiulis apie tai neužsiminė, tačiau tarybai taip pat yra parengtas sprendimo projektas viešąją įstaigą "Ryšių istorijos muziejus" pertvarkyti į biudžetinę įstaigą.

Rotušės aikštėje veikęs ryšių istorijos muziejus ir pastatai, kur jis buvo įsikūręs, priklausė bendrovei "Teo", kuri nusprendė parduoti statinius miesto širdyje. Gegužę iškraustytas ir muziejus. Nemažai muziejaus eksponatų sutiko perimti Kauno tvirtovės VII forte veikiantis muziejus. Tai, kas labiausiai susiję su Kaunu ir miesto istorija, savivaldybė nutarė perimti savo žinion ir eksponuoti miesto rotušėje, kur dabar veikia Kauno miesto muziejus.

Jeigu antradienį posėdžiausianti miesto taryba pritars, po Rotušės stogu atsiras dar viena biudžetinė įstaiga, kurioje dirbs penki iš savivaldybės kišenės išlaikomi darbuotojai.

Tarybai taip pat teikiamas tvirtinti didžiausias leistinas pareigybių skaičius savivaldybės išlaikomose neformaliojo švietimo ir keliose kitose įstaigose. Miesto valdžia yra nusprendusi, kad buhalterija turi būti tvarkoma centralizuotai, tad nuo 2017 m. sausio 1 d. 17-oje neformalaus švietimo ir kitos paskirties įstaigų nebeliks 22 buhalterių etatų.

Sprendimo projekte teigiama, kad darbuotojams bus pasiūlyta tęsti darbą biudžetinėje įstaigoje "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita". Ši įstaiga jau perėmė savivaldybei priklausančių sporto mokyklų buhalterijos tvarkymo paslaugas.

Miesto valdžia žada dar šiemet pradėti Kalniečių parko rekonstrukciją, tęsti Laisvės alėjos rekonstrukciją. "Baigsime pasiruošimą likusios Laisvės alėjos dalies rekonstrukcijos konkursui, tęsime intensyvias permainas miesto gatvėse ir mokyklų stadionų rekonstrukciją", – kalbėjo P.Mačiulis.

Iki Seimo rinkimų Kauno miesto taryba į posėdžių salę rinksis du kartus – rugsėjo 6 ir 27 d. Spalį posėdis planuojamas 18 d.  Rinkimai į Seimą vyks spalio 9 d.

Miesto tarybos nariai, kandidatuojantys į Seimą

Jonas Audėjaitis – Alekosto-Vilijampolės apygarda ("Vieningas Kaunas", kandidatuoja su Lietuvos socialdemokratų partija)

Ona Balžekienė – Aleksoto-Vilijampolės apygarda (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

Edita Gudišauskienė – Aleksoto-Vilijampolės apygarda (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Simonas Kairys – Kalniečių apygarda (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

Andrius Kupčinskas – Kalniečių apygarda (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Kęstutis Mazurkevičius – Aleksoto-Vilijampolės apygarda ("Kitokia Lietuva", kandidatuoja su partija "Lietuvos sąrašas")

Rimantas Mikaitis – Šilainių apygarda (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

Aušra Papirtienė – Kalniečių apygarda ("Vieningas Kaunas", kandidatuoja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Kęstutis Pūkas – Šilainių apygarda ("Kitokia Lietuva", kandidatuoja su partija "Tvarka ir teisingumas")

Darius Razmislevičius – Petrašiūnų apygarda (Lietuvos socialdemokratų partija)

Rasa Šnapštienė – Dainavos apygarda ("Vieningas Kaunas", kandidatuoja su Lietuvos socialdemokratų partija)

Gediminas Vasiliauskas – Petrašiūnų apygarda ("Vieningas Kaunas", kandidatuoja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Gintarė Skaistė – daugiamandatė apygarda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše

Vasilijus Popovas – daugiamandatė apygarda, Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše