Detektyvas: kur dingo vienas aras žemės?

Rėmėsi planu

2015 m. pirkinys Jurgitą Bespalovienę su sutuoktiniu atvedė į teismą. Ginčo esmė – aras žemės, kurio trūksta iki Bespalovų įsigytų 13 a žemės sklypo. Iš vienos sklypo pusės Ramučiuose – gatvė, iš kitų – kaimynų sklypai.

"Buvo atlikti matavimai. Pateikėme teismui įrodymus, kad prarandame arą. Tačiau NŽT atstovai teisme įrodinėjo, kad pakeitė aplinkinių sklypų ribas ir esą mes nieko neprarandame. Deja, kai po teismo pradėjome tvarkyti visus dokumentus, paaiškėjo, kad nieko panašaus – kaip trūko dalies žemės, taip ir tebetrūksta", – pasakojo J.Bespalovienė.

Tačiau prasidėjo viskas nuo Lietuvoje populiaraus statinio – tvoros. Pasak J.Bespalovienės, dar 2015 m., prieš pirkdami sklypą, buvo atvažiavę jo apžiūrėti. Matė kaimynų sukaltus kuoliukus, kas, suprantama, buvo kaip riboženkliai.

Kitas žingsnis buvo – susitvarkyti žemės sklypo ribas, kurias atvykęs matininkas sukritikavo. Jis nustatė, kad kaimyno kuoliukai per maždaug pusę metro įlindę į Bespalovų žemės sklypą. Kuoliukus perkėlė ir įspėjo kaimyną, kad tai nėra jo žemė. Tačiau, atvykus vėliau, poros laukė akibrokštas – jie rado sumūrytą tvorą.

Dar labiau Bespalovus nustebino NŽT aiškinimai. "Kadastrinių matavimų ištrauka patvirtina, kad žemės sklypai buvo tvarkingai pamatuoti, be jokių kitų sklypų uždengimo, o dabar jie persidengia, kitaip tariant, dalis vieno sklypo lipa ant kito", – žemėtvarkininkų darbo ypatumais stebėjosi J.Bespalovienė.

J.Bespaliovienė stebisi NŽT siūlymu sklypo ribą stumti į kaimyno pusę.(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Sunkiai susidėlioja vieno aro detektyvas, nes dar 2010 m. NŽT Kauno rajono padalinio sprendimu šioje vietoje buvęs sklypas padalytas į du. Vieną jų ir įsigijo Bespalovai. J.Bespalovienė pabrėžia, kad sklypas buvo padalytas pagal Kauno rajono tarybos patvirtintą detalųjį planą. Tais pačiais metais buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti sklypų kadastriniai duomenys.

Teismo medžiagoje nurodyta, kad ir pats NŽT Kauno rajono padalinys sutinka su minėtais parodymais.

NŽT atstovai patys aiškina, kad 2016 m. buvo atliktas kadastro duomenų patikslinimas, vietoje pažymėtos sklypo ribos. NŽT Kauno rajono skyrius patikrino ir nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą ir jį patvirtino.

Paimti kaimyno?

Kiek kitaip situacija pakrypo vėliau, kai paaiškėjo, kad Bespalovams priklausančiame sklype trūksta žemės. Tada esą atsirado aiškinimai, kad, po sklypo matavimų patvirtinimo praėjus kelioms dienoms, NŽT ją papildė nauja išvada, kad Bespalovų sklypo planas yra tikslintinas. Aiškinta, kad esą matininkai padarė klaidų. Tačiau niekaip nepaaiškinama, kaip, pačio NŽT Kauno rajono skyriaus, kadaise atrėžtas 13 a žemės sklypas susitraukė, kaip buvo patvirtintos aplinkinių sklypų ribos, neatsižvelgiant, kad Bespolavams priklauso 13 a.

"Pasigendame NŽT atidumo, geranoriškumo ir įstatymų paisymo. Mano supratimu, NŽT nelabai paiso įstatymo nuostatų. Mano klientas įsigijo konkretų žemės sklypą, konkretaus dydžio ir tas sklypas negali nei mažėti, nei didėti", – įsitikinusi sutuoktiniams Bespalovams atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė.

NŽT gal gali paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija? Jie formavo sklypus, jų įsakymais tie sklypai įteisinti.

Ji pabrėžė, kad, kai Bespalovai pirko žemę, buvo viskas aišku – patvirtintas detalusis planas, jame buvo nurodytos sklypo ribų koordinatės, tačiau NŽT šių duomenų nepaisė. "Susiklostė ydinga situacija, kad trūksta aro. Aukščiausiojo Teismo praktika labai aiški – taip negali būti. Yra numatytos tam tikros paklaidos, tačiau šiuo atveju išeinama iš visų paklaidų ribų", – ne tik NŽT, bet ir Kauno apylinkės teismo bei vėliau skundą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo sprendimais stebėjosi advokatė.

S.Žukauskienė tęsia NŽT nurodymų keistumus. Esą pati tarnyba dar 2016 m. nurodė patikslinti Bespalovų žemės ribas, motyvuodama, kad neteisingas planas, reikia patraukti šį sklypą žemyn. Kai Bespalovai tas sklypo ribas patraukė, NŽT ir vėl nederina parengto plano, nes sako, kad riba yra kitokia.

"NŽT jiems liepia sklypo ribą leisti žemyn, bet kaip? Paimti iš kito žmogaus? Turi būti aiškumas. NŽT patys turi vertinti savo sprendimų motyvus. Juk negali nepaisyti to, ką nusprendei anksčiau, ir situaciją dėlioti visiškai kitaip", – piktinosi advokatė.

Kaltina matininkus

J.Bespalovienė akcentuoja: "Tada, kai vyko pirkimo sandoris, pagal skaitmeninę koordinačių sistemą tik mūsų sklypas buvo pažymėtas. Visų aplinkui esančių sklypų koordinatės atsirado vėliau. Tai aplinkinių sklypų savininkai turėjo atsispirti nuo mūsų sklypo koordinačių ir matuotis sau", – stebėjosi J.Bespalovienė.

Šiandien Bespalovai, nors ir kone pirmieji turėję sklypo koordinates, liko užspausti aplinkinių. Tačiau toks derinimas NŽT Kauno rajono skyriaus specialistams neužkliūva.

J.Bespalovienė sklypų dalijimą grindžia 2010 m. turimais dokumentais. Jie esą galiojantys, niekas nepasakė, kad jie blogi, neteisėti. O NŽT aplinkinių sklypų ribas grindžia 2017 m. atliktais matavimais.

"Kai vieno sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tai nuo to sklypo matuojami kiti sklypai. Šiuo atveju viskas atvirkščiai", – stebisi advokatė S.Žukauskienė. Kodėl 2010 m. pamatuotos ribos yra netinkamos, NŽT atstovai Bespalovams esą aiškina matavimų perkėlimų paklaidomis.

NŽT atstovai visą kaltę dėl sklypo ribų netikslumų verčia matininkams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

NŽT teismui aiškino, kad "apskritai nėra pagrindo laikyti, jog kaimynų ir Bespalovų žemės sklypų ribos yra neaiškios ir jas nustatyti". Esą "transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į valstybinę ir neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t.y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų".

J.Bespalovienė akcentuoja, kad NŽT pati abejoja ir visur rašo – "gali būti, gali atsirasti". Moteris retoriškai klausia: "Ar neturėtų būti aiškiai pasakyta kaip yra, o ne abejojama ir apsidraudžiama žodelyčiais "gali atsirasti"?"

"Viešo administravimo subjekto sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami, išdėstyti motyvai, tačiau šiuo atveju taip nėra. NŽT gal gali paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija? Jie formavo sklypus, jų įsakymais tie sklypai įteisinti. Svarbi aplinkybė, kad detalusis planas buvo patvirtintas, nes Bespalovai įgijo sklypą pagal detalųjį planą su visomis koordinatėmis", – ginčuose teisme paskendusius argumentus priminė S.Žukauskienė.

Komentaras

Ruslanas Golubovas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas

Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo išnagrinėtas Eriko ir Jurgitos Bespalovų skundas dėl žemės sklypui atliktų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo.

Kauno rajono apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal Eriko Bespalovo ir Jurgitos Bespalovienės pateiktą ieškinį – ieškinį atmetė ir žemės sklypo ribas paliko nepakeistas, t.y. žemės sklypo ribos turi būti atstatytos pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Įsiteisėjusius teismų sprendimus, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, fiziniai bei juridiniai asmenys privalo vykdyti.

Taip darytina išvada, kad šiuo atveju konkretūs netikslumai yra atsiradę dėl bendrovės "Žemėtvarkos darbai" matininko 2010 m. birželio 11 d. blogai parengto žemės sklypo plano, kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir yra taisytinas.

Ištaisyti klaidas galima tik atlikus naujus kadastrinius matavimus, kurių duomenys galės būti keičiami Nekilnojamojo turto kadastre.

Pabrėžtina, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus bus nustatyta, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui ploto trūkumas bus kompensuojamas pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.