Apsinuodijimo smalkėmis daugiabutyje mįslė neįminta: klausimų daugiau nei atsakymų

Žingsnis iki tragedijos

„Kauno diena“ rašė, kad pakaunės greitosios medicinos pagalbos medikai šį įvykį pavadino naujamečiu stebuklu. Gruodžio 31-ąją, apie 14 val., buvo gautas skubus iškvietimas – be sąmonės parkritęs aštuonerių berniukas, kuriam prasidėjo traukuliai. Pirma gydytojams atėjusi mintis – epilepsijos priepuolis.

Toli gražu ne iš karto medikams pavyko rasti kvietusiųjų pagalbą butą. Daugiabutis didelis, bet nei laiptinė, nei durų kodas nebuvo nurodyti, tik butas. Skambinusiojo telefonu jau niekas neatsiliepė. Laimė, namo ėjusi kaimynė įleido gydytojus.

„Tuomet nutiko tai, kam išvis nebuvome pasiruošę: vos užlipus į reikiamą aukštą, buto tarpduryje suklumpa lengvai apsirengęs, pusiau sąmoningas vyras, kuris pradeda šaukti: „Ten du vaikai, aš nesuprantu, kas darosi!“ – feisbuko paskyroje rašė medikai.

Greitai griebėme vaikus ant rankų ir sukaupę paskutines jėgas išnešėme juos į koridorių, kuo skubiau ištempėme ir jų tėvą.

Vyras tiesiog gulėjo ant nugaros, atrodė lyg tuoj praras sąmonę ir tegalėjo pasakyti: „Ten vaikai.“ Buto svetainėje gydytojai rado sukniubusį, silpnai kūkčiojantį berniuką. Apie dešimties metų mergaitę aptiko kitame kambaryje, lovoje. Ji buvo nesąmoninga.

Netrukus ir greitosios pagalbos medikams pradėjo temti akyse, darytis silpna. „Abu atsisukome vienas į kitą ir kartu paklausėme: jauti? Suvokėme, kad tai, ko gero, bus apsinuodijimas dujomis ir labai greitai galime tapti kitomis šio apsinuodijimo aukomis. Greitai griebėme vaikus ant rankų ir sukaupę paskutines jėgas išnešėme juos į koridorių, kuo skubiau ištempėme ir jų tėvą. Kitas žingsnis buvo pradėti tiekti nukentėjusiesiems deguonį“, – neeilinės situacijos pasakojimą tęsė greitosios pagalbos medikai.

Suteikus pirmąją pagalbą, šeima buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Jų būklė stabilizavosi. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apsinuodijimas smalkėmis.

Nusprendė netirti

Apie šį įvykį greitosios medicinos pagalbos medikai pranešė Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. „Jaučiamas stiprus dujų kvapas. Užsuktos dujos, išvėdintos patalpos. Dujų avarinės tarnybos darbuotojai dujų nuotėkio nenustatė. Iš buto medikai išvežė du mažamečius vaikus ir jų tėtį į Kauno klinikas dėl apsinuodijimo smalkėmis“, – konstatavo pareigūnai.

Tačiau nusiraminti ir atsipalaiduoti buvo dar gerokai per anksti. Nepraėjus nė porai valandų, gelbėtojai buvo kviečiami ir vėl į tą patį daugiabutį Raudondvaryje. „Suveikė dūmų signalizacija. Penkiuose butuose patikrintas dujų nuotėkis. Viename bute aptiktas padidėjęs anglies monoksido kiekis. Patalpa išvėdinta, atjungtas šildymo katilas, palikti atviri langai, liepta kreiptis į dujinius katilus remontuojančią įmonę“, – buvo rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje.

Šiuo atveju medikų pagalbos neprireikė. Tačiau tokia pasikartojanti situacija lyg ir turėjo būti priimta kaip ženklas, kad dujiniai prietaisai yra nekokybiški arba jie netinkamai įrengti.

Situacija: smalkių mįslė šiame daugiabutyje taip ir liko neįminta. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie nelaimę daugiabutyje buvo informuotas ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Policijos atstovė patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 14.26 val. gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Raudondvario kaime, Šiaudinės gatvėje, jaučiamas stiprus dujų kvapas, yra nualpęs vaikas. Tą pačią dieną 16.06 val. buvo gautas dar vienas pranešimas to paties namo adresu, kad suveikė dūmų detektorius.

„Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo tikslinti aplinkybes, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir konstatavus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas“, – teigė policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Niekas nenumirė, tad gal ir ne policijos darbas aiškintis dujinių katilų ar kitų prietaisų ypatumus. Tačiau smalkių mįslė taip ir liko neįminta.

Liūdnos patirtys

Keistas sutapimas – apie šį daugiabutį „Kauno diena“ rašė kelis kartus. Pirmą kartą 2017 m. Tąsyk gyventojai pasakojo, kad byrančios plytelės, trūkinėjančios sienos, griūvančios laiptinės, rūdijantys balkonai – tik keletas keistų naujos statybos „džiaugsmų“.

Gyventojai skundėsi, kad pagal pirminius statytojų pažadus likę daug kas nepadaryta. Susitarimų, esą, buvo ne vienas. Kiemas turėjo būti visai kitoks, vaikų žaidimų ir automobilių aikštelės turėjo būti privačios, su užkardu. Gyventojai aiškino, kad tai, ko nebaigė statytojai, tenka užbaigti patiems.

Po dvejų metų, 2019-aisiais redakciją pasiekė anoniminis gyventojų skundas dėl galimų finansinių machinacijų parduodant butus. Skunde buvo aiškinama, kad statytojai galimai siekė išvengti mokesčių, nes preliminariose sutartyse buvo nurodytos didesnės parduodamo buto kainos nei galutinėse.

Mes kartą per metus kviečiame specialistą, kuris patikrina mūsų dujinius prietaisus. Tačiau tai kainuoja, todėl net nežinau, ar kiti kaimynai tikrina jų butuose esančius katilus.

„Pasirašant notarines pirkimo–pardavimo sutartis, mums buvo paaiškinta, kad įmonė negali rodyti visos parduodamų butų, parkavimo vietų kainos. Esą, jeigu rodys visą kainą, negalės pritaikyti nuolaidos. Mūsų buvo paprašyta kainos skirtumus grynaisiais perduoti į rankas įmonės atstovams“, – buvo rašoma anoniminiame laiške „Kauno dienai“.

Minimą daugiabutį pradėjusi statyti statybos bendrovė bankrutavo. Nebaigtą statinį iš bankroto administratoriaus ir banko perėmė kita bendrovė ir baigė, o vėliau išpardavė butus.

Pagal statybos reikalavimus, baigtas statyti namas atiduodamas vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kad statyba būtų pripažinta baigta, būtini gyventojų saugumą užtikrinančių institucijų atsakingų atstovų parašai.

Kiek anksčiau gyventojų „Kauno dienai“ išdėstytos peripetijos susijusios su smalkių mįsle, sunku atsakyti. Panašu, kad niekas ir nesiaiškino, ar gyventojai gali šiame daugiabutyje saugiai ir ramiai gyventi, ar jų gyvybei pavojaus daugiau neiškils.

Pasidalijo prielaidomis

„Kauno dienai“ pavyko pasikalbėti su vienu namo gyventoju, kuris pasidalijo savo pastebėjimais. Vyras pasakojo, kad nelaimės išvakarėse, grįždamas namo, pastebėjo vykstančius kažkokius darbus ant stogo. Jam buvo paaiškinta, kad keičiamas dujinis katilas, į kaminą dedami nauji įdėklai. Tačiau šie darbai vyko kitoje laiptinėje, nei gyvena nukentėjęs tėvas su vaikais.

Kaip daugiabučio gyventojai vertina nutikimus dėl galimo dujų nuotėkio, smalkių, vyras negalėjo atsakyti, esą, žmonės mažai bendrauja. Pats neslėpė, kad jaučiasi mažiau saugus.

„Mes kartą per metus kviečiame specialistą, kuris patikrina mūsų dujinius prietaisus. Tačiau tai kainuoja, todėl net nežinau, ar kiti kaimynai tikrina jų butuose esančius katilus“, – dėstė vyras.

Jis taip pat pasidalijo prielaida, kad dujų degimo produktas smalkės į butus galėjo patekti per ventiliacijos angas. „Tas namas bet kaip pastatytas. Kad ir kur kreipiausi, niekur negavau jokių normalių atsakymų, kaip turėtų būti ir kas čia už ką atsakingas“, – pasakojo daugiabučio gyventojas.

Svarbūs patarimai

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) „Kauno dienai“ pateikė atsakymą dėl naujamečiu stebuklu pavadinto įvykio.

Daroma prielaida, kad gyventojai apsinuodijo degimo produktu – smalkėmis, kurios pateko į gyvenamąją patalpą.

„Darbuotojams atvykus į vietą, jokio dujų nuotėkio nei patalpose, nei prie dujas deginančių prietaisų nebuvo užfiksuota. Papildomai patalpos patikrintos po poros valandų – tos, kuriose buvo jaučiamas pašalinis kvapas. Jose irgi nebuvo fiksuotas joks dujų nuotėkis. Daroma prielaida, kad gyventojai apsinuodijo degimo produktu – smalkėmis, kurios pateko į gyvenamąją patalpą“, – nurodė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Jis patikino, kad ESO atsakinga už dujų tiekimą iki namo, o dujų įrangos statymo darbus atlieka sertifikuotos įmonės. Tačiau pajutus namuose dujų kvapą, būtina pranešti ESO Dujų avarinei tarnybai tel. 1804. Pabrėžiama, kad telefonu reikėtų naudotis tik aplinkoje, kur nėra dujų kvapo.

Kol laukiama dujų avarinės tarnybos, gyventojams patariama atlikti šiuos saugumo veiksmus: išjungti dujinius prietaisus, uždaryti čiaupus, esančius prieš dujinius prietaisus, plačiai atidaryti duris ir langus ir taip sukelti skersvėjį.

Reikėtų vengti patalpų, kuriose užuodžiamas dujų kvapas. Nekurti atviros ugnies, jei ji dega – užgesinti. Nerūkyti, nesinaudoti ugnies šaltiniais. Nesinaudoti elektros prietaisais, telefonais, telefonspynėmis ar kita pastato ryšio įranga.

Kalbinti daugiabutį administruojančios bendrovės atstovai teigė, kad jiems nepriklaiuso tikrinti dujinę šildymo sistemą ir įrenginius.

„Šiaudynės gatvės namo gyventojai naudoja individualius katilus, todėl už jų priežiūrą atsakingi butų savininkai“, – teigė būsto administratoriai.