„Mirė architektas Audrys Karalius. Prieš savaitę man skambino pasitarti, kaip įamžinti Antano Gustaičio atminimą pavadinant lietuvišką droną ANBO vardu. Sakė, kad lietuviškas žvalgybinis dronas rusijos danguje būtų geresnis paminklas nei kokia akmeninė skulptūra. Ir dar šis jo feisbuko įrašas buvo tarsi pranašiškas... AA BIČIULI!!“– feisbuke rašė Šarūnas Jasiukevičius, žinomas Praeities žvalgo pseudonimu.

„Jam nuoširdžiai rūpėjo. Dabar viską stebės iš viršaus“, – pridūrė politikas bei mokyklos „Eureka“ ir Erudito licėjaus bendraįkūrėjas Povilas Mačiulis.

„Išėjo mano Mokytojas. Iš didžiosios raidės. Audrys Karalius. Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas Tai Chi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais. Jeigu architektūra būtų vandenynas, Audrys būtų jį skersai išilgai perbridęs, prieš tai, žinoma, sukėlęs laivams neįveikiamas bangas. Jis mane mokė ne tik apie architektūrą. Jaunystėje, kai labai rimtai svarsčiau pasukti projektavimo keliu, Audrys supažindino su šios profesijos pamatu ir pogrindžiu. „Pažiūrėk į veidrodį ir susirauk. Dabar tu architektas”, – šešiolikmečiui jaunuoliui rimtu veidu pamokslavo Audrys savo biure, Birštono gatvėje. Iš jo sėmiausi ne buko patriotiškumo, žodžio ir kalbos meno, muzikos įvairiapusiškumo, Mačiūniško iniciatyvumo, atidumo medinukams, urbanistikai, simboliams ir svarbiausia – meilės Kaunui. Nors jis vengė šio jausmus nusakančio žodžio ir retsykiais jį pašiepė, tačiau nerandu tinkamesnio žodžio apibūdinti vertės ir ryšio tarp miesto ir Audrio. Jis į Kauną nėrė labai giliai, apgalvotai ir be skrupulų. Kaunas šiam Vilniuje gimusiam kūrėjui buvo tikri namai. A. Karalius – Lietuvos architektūros epocha. Jis vis dar toks yra. Ir visada žvelgs pro apvalius akinius ir stovės šalia kitų Kauno, Lietuvos ir pasaulio korifėjų. Ir nepaisant visų gražių sentencijų, kuriomis apibūdins A. Karalių, buvo neapsakomai gera su juo… bendrauti. Tiesiog pasikalbėti Laisvės alėjoje po liepa. Pastebėti. Pasitarti. Pabaksnoti. Man to labai trūks. Nuoširdžiai lenkiu galvą. Užuojauta artimiesiems, draugams ir kolegoms“, – rašė P. Mačiulis.

Jis į Kauną nėrė labai giliai, apgalvotai ir be skrupulų. 

Politikas Vytautas Juozapaitis palinkėjo ilsėtis ramybėje. „Ne visi norėjo Tave girdėti, bet Tavo tylą išgirs visi...“ – teigė V. Juozapaitis.

Pasak buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, architektas mokė kurti, vertinti, gėrėtis ir naudotis miestais.

„Mokė kaip juos auginti ar bent jau jų negadinti. Audrys žinojo, kas yra garbė, atkaklumas ir drąsa. Ir kasdien tai praktikavo. Ačiū Tau, Audry. Ir amžiną atilsį Tau“, – feisbuke rašė meras.

„Labai trūks šios maištingos širdies….RIP…“ – rašė diplomatė Ina Marčiulionytė.

„Mohikanų karta išeina… Šitas žmogus buvo tiesos, žodžio laisvės žmogus, mylėjęs architektūrą bei joje įstrigusių istorijų rimą… Ir vis dėlto jis palieka mums kryptį – gyventi drąsiai, lyg kiekviena diena būtų mūsų vienintelis kūrinys. Tad už gyvenimą, Audriau Karaliau,“ – rašė menininkė Ramunė Burškaitienė.

A. Karalius gimė 1960 m. gruodžio 20 d. Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius, taip pat Kauno architektų bendruomenės renginių iniciatorius.

1978 m. baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją.

Nuo 1983 m. – Tarptautinio architektūros studentų idėjų konkurso SIKON įkūrėjas ir kuratorius, 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą.

1984–1989 m. A. Karalius dirbo Kauno miestų statybos projektavimo institute architektu.

1988 m. – Sąjūdžio Kaune dalyvis, Miestų statybos projektavimo instituto Sąjūdžio kuopelės pirmininkas, 1989–1990 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius.

1990–1991 m. Kauno miesto vyriausiasis architektas.

Nuo 1992 m. užsiima privačia architekto praktika, vadovauja projektavimo įmonei Architekto A. Karaliaus dirbtuvės.

1996 m. įkūrė ir vadovauja leidyklai PVZ.

1996–1998 m. architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 m. dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausias redaktorius.

Nuo 2000 m. Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai.

Nuo 2010 m. internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.