Po akcijos LSMU rektoratui įteiktas kreipimasis, kuriame universitetas raginamas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija priimti sprendimą, leidžiantį išsaugoti KGN veiklą, komandą ir šeimai palankaus gimdymo modelį.
Akcijos metu moterys Lietuvos sveikatos mokslų universitetui perdavė aiškią žinutę: „LSMU, leiskite mums rinktis gimdyti Krikščioniškuose gimdymo namuose.“
Akcija prie LSMU surengta neatsitiktinai. KGN šiuo metu yra LSMU Kauno ligoninės padalinys, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra vienas iš dviejų ligoninės dalininkų. Iki 2020 m. KGN veikė Respublikinės Kauno ligoninės struktūroje, tačiau po ligoninių reorganizacijos kartu su ja pateko į naujai suformuotą LSMU Kauno ligoninę. Šiandien, Sveikatos apsaugos ministerijai ieškant galimybių KGN išsaugoti, sprendimas derinamas ir su LSMU.
Šeimoms KGN svarbūs ne vien kaip gimdymo vieta ar pastatas. Per daugelį metų čia susiformavo šeimai palanki, individualizuota gimdymo priežiūros kultūra, kurioje daug dėmesio skiriama moters pasirinkimams, mažesnei intervencijai, artimam personalo bendravimui ir šeimos poreikiams pritaikytai aplinkai. Dalis gimdyvių į KGN atvyksta net iš kitų Lietuvos miestų. Būtent šią sukauptą kultūrą, komandą ir realiai veikiančią alternatyvą dideliems akušerijos centrams siekiama išsaugoti.
Akcija surengta itin svarbiu KGN ateičiai metu. Iki suplanuotos pertvarkos liko vos kelios savaitės, tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis viešai paskelbė siekiantis rasti sprendimą dėl KGN išsaugojimo ir patvirtino, kad dėl jo vyksta derybos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Ministro teigimu, šalys artėja link sutarimų.
KGN išsaugojimą palaiko daugiau kaip 13,5 tūkst. elektroninę peticiją pasirašiusių žmonių bei įvairios visuomeninės organizacijos. Išsaugojimo krypčiai palaikymą yra išreiškusi ir Lietuvos prezidento patarėjų komanda.
Kas trukdo susitarti?
LSMU įteiktame kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad pagrindiniai KGN pastatai Miško g. 27 priklauso Lietuvos Respublikai, o LSMU Kauno ligoninei yra perduoti valdyti patikėjimo teise. Todėl pastatų nuosavybė savaime nėra kliūtis sprendimui, kuris leistų šiai infrastruktūrai ir toliau tarnauti šeimoms.
Svarbus ir naujas finansinis aspektas. Šeimų iniciatyvinei grupei atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme nurodyta, kad nuo 2027 m. planuojama įdiegti bazinį mokėjimą akušerijos ir perinatologijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tikimasi, kad šis modelis prisidės prie akušerijos padalinių finansinio tvarumo ir paslaugų prieinamumo.
Iniciatyvinės grupės vertinimu, sprendžiant KGN ateitį svarbu vertinti ne tik dabartinę finansinę situaciją, bet ir artėjančius sisteminius finansavimo pokyčius.
Atsižvelgiant į visuomenės palaikymą, ministro siekį išsaugoti KGN, valstybės nuosavybėje esančią infrastruktūrą ir planuojamus finansavimo pokyčius, LSMU įteiktame kreipimesi keliamas vienas konkretus klausimas: kas šiandien konkrečiai trukdo LSMU pritarti KGN išsaugojimui?
Iniciatyvinė grupė ketina ir toliau siekti KGN išsaugojimo ir prašo LSMU kartu su Sveikatos apsaugos ministerija rasti sprendimą, leidžiantį išsaugoti KGN veiklą, komandą, sukauptas kompetencijas, organizacinę kultūrą, šeimų poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir realią galimybę rinktis gimdyti Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.
Kreipimosi pabaigoje LSMU raginamas priimti sprendimą, kuriuo po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų galėtų didžiuotis ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ir visa Lietuvos sveikatos sistema.
„Prašome LSMU pasakyti „taip“ KGN išsaugojimui“, – taip baigiamas kreipimasis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)