Bendrijų aferų liūną žaboja tik teismai

Auga finansinių nusikaltimų, susijusių su daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymu, skaičius. Taikiklyje – vis daugiau bendrijų pirmininkų ir buhalterių, grobstančių ir švaistančių gyventojų pinigus. Specialistų teigimu, rankas bendrijų vadovams atriša šalyje galiojančių įstatymų spragos ir silpna jų kontrolė.

Nuo vilko – ant meškos

Sudarytos sąlygos daugiabučių gyventojams rintis, kaip tvarkyti savo bendrą turtą, duoda karčių vaisių. Vieni liko, kaip sakoma, po senovei ir savo bendrą turtą patiki administratoriui, kiti, nusprendę būti savarankiški, kūrė bendrijas, treti renkasi dar kitą jungtinės veiklos valdymo principą.

"Labai dažnai daugiabučių savininkai, kurdami bendrijas, tikisi, kad atpigs mokesčiai. Jie bėga nuo administratorių ir įsipina į tam tikras pinkles. Bėgdami nuo vilko užlipa ant meškos", – pastebėjimais dalijosi daugiabučiuose gyvenančius savininkus konsultuojanti teisininkė Gabrielė Ramanauskaitė.

Iš šių pinklių žmonėms gana sunku išsivaduoti. Prasideda tarpusavio pykčiai, bendrijos narių nuomonės kartais išsiskiria ir pasidaliję į priešingas puses visai nieko nepeša. Pasak teisininkės G.Ramanauskaitės, teisės aktai tik praėjusių metų antroje pusėje numatė, kad miestų ir rajonų savivaldybės privalo kontroliuoti bendrijas bei bendrijų pirmininkus.

"Deja, dar likusi senoji situacija. Savivaldybės nelabai paiso šių teisės aktų ir nesiima jiems skirtos bendrijų veiklos kontrolės prievolės", – tvirtino teisininkė.
Tiesa, šiomis dienomis Kaune jau priimtas sprendimas įkurti specialų poskyrį, kuris kontroliuos bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių dalyvių ir administratorių veiklą.

Supykdė renovacija

Vieno daugiabučio Kaune gyventojai nuo 2009 m. sukasi teismų karuselėje. Įkurtos bendrijos santykiai pašlijo prasidėjus namo renovacijai.

"Gyventojai susiskaldė per tą renovaciją. Buvo net penkios bylos", – aiškino jie. Nebuvo vieno gyventojams užkliuvusio bendrijos pirmininkės veiklos dalyko. Konfliktas lašas po lašo ir prilašėjo iki teisminių procesų.

"Nepateisinama, kad bendrijų pirmininkai gyventojams neteikia dokumentacijos. Bendrijų įstatymas numato, kad pirmininkas per dešimt darbo dienų privalo pateikti visus reikalaujamus dokumentus, pagrindžiančius darbų atlikimą, mokesčių skaičiavimą, konkursus, protokolus ir kt.", – dažną pirmininkų savivalę komentavo G.Ramanauskaitė.

Nuleidžia negirdomis

Namo R.Kalantos g. gyventojai apstulbę. Dažniausiai pasitaikantys jų bendrijos pirmininkės atsakymai: "Neduosiu, nesakysiu, nenoriu." Daugiabučio renovacija atsirūgo tiems gyventojams, kurie savo lėšomis anksčiau buvo susitvarkę bendrai nuosavybei priklausančius balkonus, apsišiltino sienas.

Gavę mokesčių lapukus, gyventojai negalėjo patikėti savo akimis – jiems teks mokėti už balkonų renovaciją, sienų šiltinimą antrą kartą. Žmonės pasipiktino ne tik dėl to, kad reikalaujama mokėti antrą kartą, bet ir todėl, kad tų darbų niekas neatliko. Vadinasi, pinigai reikalaujami už neatliktus darbus.

Bet koks prašymas dokumentais pagrįsti reikalaujamą mokestį buvo nuleidžiamas negirdomis. Garsų bendrijos pirmininkės pareiškimą, kad dokumentus ji pateiks tik teismui, supykę gyventojai priėmė tiesiogiai ir buvo teisūs. Dokumentai bylojo ne pirmininkės juodų darbelių naudai.

"Dėl tokio piktavališko elgesio norint nuversti pirmininką, o ypač tokiais atvejais, kai gyventojų daug arba bendrijai priklauso keli namai, tampa misija neįmanoma. Tai galima padaryti tik visuotiniame susirinkime. Tarkime, jei bendrijoje yra 500 narių, tai pirmininkui nuversti turi pritarti 2/3 visų narių. Surinkti tokį skaičių išties yra sudėtinga", – uždarą ratą komentavo teisininkė G.Ramanauskaitė.

Ponia pirmininkė

Bendrijų pirmininkų skaičiavimai taip pat gali priblokšti bent jau vidurinę mokyklą baigusius ir skaičiuoti mokančius piliečius. Iš savo karčios patirties pasimokę kauniečiai jau neabejoja, kad skiriant bendrijos pirmininką būtina jį išmokyti, supažindinti su būsimo darbo specifika ir išsiaiškinti, ar jis išmano matematiką.

Bendrijos pirmininkės skaičiavimais išėjo, kad kelių R.Kalantos g. namo gyventojų rūsio elektros lemputė dvigubai brangesnė nei kitų namo gyventojų. Kilo natūralus klausimas kodėl. Suprantama dokumentais pagrįsto atsakymo į tokį klausimą žmonės nesulaukė.

Atlikta elektros instaliacija. Pirmininkės pareiškimu, darbai kainuos 10 tūkst. litų. Vėliau kaina sumažėjo iki 8 tūkst. litų. Gyventojų paprašyta šių darbų sąmatos ir projekto pirmininkė liko kurčia. Tik nepamiršo pamokyti gyventojų, kaip šie privalo į ją kreiptis. "Ponia pirmininke" – štai kokio kreipinio turėjo nepamiršti gyventojai.

Žeimenos g. daugiabučio gyventojai prasitarė apie naujai sudėtus langus bendrose namo patalpose. "Paprašytas parodyti dokumentus pirmininkas neparodė, o kai pateikė sumas, kurias turime sumokėti, išėjo, kad be nuolaidų ir pernelyg nesukant galvos galima pigiau sudėti naujus langus, nei, kaip teigė pirmininkas, pritaikius maksimalias nuolaidas jo rastoje firmoje."

Rūpinasi savais

Daugiabučių bendrijų gyventojus įvairiais rūpimais klausimais konsultuojančios teisininkės visiškai nestebina žmonių išsakytos problemos. "Ypač dažnas sukčiavimo modelis yra vadinamieji otkatai, kai bendrijų pirmininkai bando prastumti savas įmones. Su draugų, draugelių ar giminaičių įmonėmis sudaro fiktyvias sutartis ir padidina mokesčius už atliktus darbus", – kaip gerai žinomą abėcėlę dėstė teisininkė G.Ramanauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad tai yra visiškas piktnaudžiavimas ir praturtėjimas savininkų lėšomis. Dėl išpūstų kainų susikrautą sumą pasidalija pirmininkas ir jo pasamdyta įmonė.
Blogiausia tai, kad norėdami įrodyti klastą, savininkai tokias sutartis gali nuginčyti tik teisme. Teisminis procesas yra brangus ir ilgai užtrunka.