Ąžuolyno atidarymas: nuo piešinių ant asfalto iki šviesų šėlsmo

Vertino teigiamai

Tokio šurmulio, kaip paskutinį vasaros savaitgalį,  Kauno Ąžuolynas jau senokai nematė. Pusantrų metų trukę rekonstrukcijos darbai gerokai praretino lankytojų gretas, todėl pastaruoju metu čia buvo galima sutikti tik pavienius dviratininkus,  riedutininkus, bėgikus ir vežimus stumiančias mamas.

„Ąžuolynas – viena gražiausių miesto erdvių. Labai jos stigo“, – į atidarymo šventę atėjusi kartu su dukra ir vyru, kaunietė Rūta džiaugėsi pokyčiais.

Dar prieš įsibėgėjant šventinei programai apsukusi ratą aplink visą parką, moteris  gyrė naujuosius suoliukus, dviračių taką ir žaidimų aikšteles mažiesiems.

„Dukra jau išbandė, sakė  kad labai geros supynės. Ekspertei negaliu prieštarauti“, – dirstelėjusi į laikrodį Rūta stvėrė už rankos savo septynmetę ir tekina pasileido Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo link.

Nuo čia startavo šventinis orientavimosi žaidimas, skirtas aplankyti ir geriau pažinti įdomias Ąžuolyno vietas.  Visos iš anksto užsiregistravusios komandos gavo sąrašus su užduotimis. Tie, kuriems sekėsi geriausiai jas vykdyti ir rinkti taškus, buvo apdovanoti prizais. Tiesa, dalyviai tikino dalyvaujantys ne dėl jų, o dėl gero laiko.

Gamino knygų skirtukus

Kam orientacinis žaidimas pasirodė nesuderinamas su vakaro kaitra, rinkosi sėslesnes pramogas pavėsyje.

Antai, būrys žmonių taisėsi minkštasuoliuose greta lauko kino ekrano. Kiti apspito Ąžuolyno pradžioje įsikūrusių Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos merginų stalą. Visi norintys čia galėjo atnešti savo senąsias knygas ir mainais paimti kitas, pasigaminti žaismingus skirtukus, atlikti įvairias užduotis ar tiesiog pasikalbėti su bibliotekininkėmis.

„Žmonės labai aktyvūs. Pirmieji su knygomis pasirodė dar prieš 18val. Buvo viena mergaitė, kuri atnešė savo vaikystės knygą ir pasiėmė jau kur kas rimtesnę“, – kauniečių susidomėjimu džiaugėsi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė.

Į dangų leido aitvarus

Atidarymo šventės lankytojų laukė ir daugiau pramogų – pažintis su vabzdžių viešbučiu, jogos pratimai, piešimas ant asfalto, Kauno moksleivių techninės kūrybos centro dirbtuvės. Pastarosiose parko svečiai galėjo surinkti medinius lėktuvėlių modelius arba pasigaminti aitvarus.

„Paimkite dvi lazdeles, sukryžiuokite jas. Lazdelių ilgis nėra svarbu, tik būtina laikytis pagrindinės taisyklės – ilgesnė lazdelė turi būti 10 cm ilgesnė už trumpesnę“, – dirbtuvių dalyvius instruktavo mokytojai.

Sukūrę aitvarų dengiamąsias dalis, išmarginę jas svajonių piešiniais ir parišę spalvotus kaspinėlius, vaikai aitvarus leido į dangų. Įkandin jiems, akimirkai pasijutę vaikais tą patį darė ir suaugusieji.

Sutemus Ąžuolyno svečių laukė tikras šviesų šėlsmas. Senųjų ąžuolų kamienai ir vaikinai nusispalvino rožine, mėlyna, geltona ir žalia spalvomis. Tokiais pačiais atspalviais pasipuošė dainuojantis ir šokantis fontanas dauboje, bronzinis stumbras. Nuo medžių viršūnių ant asfalto krito žvaigždės. Šalia takelių pabiro spalvoti burbulai, švytintys stulpai. 

Daug pokyčių

Ąžuolyno tvarkymo darbai truko pusantrų metų. Su ekspertų dendrologų priežiūra parke buvo atnaujinta esamų takų danga, įrengtos poilsio ir laisvalaikio zonos.

Suformuota 7 km ilgio natūralių,  3 km asfaltuotų takų pėstiesiems ir 1 km ilgio trasa dviračiams. Įrengti du modernūs, savaime išsivalantys tualetai, įrengtas ekonomiškas apšvietimas.

 Dar viena naujovė – pažintinis takas.  Vaikštant juo galima sužinoti daugiau apie parke sutinkamą augmeniją, gyvūnus, vabzdžius. Tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktus Niūriaspalvius auksavabalius.