Aukštųjų mokyklų mugė atsakys į visus abiturientų klausimus?

Nors šiemet stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas laukia paprastesnės priėmimo sąlygos, tačiau 2014 m. naujovės būsimiems studentams atneša ne mažiau nežinomybės, nei bet kuriais ankstesniais metais. Norint įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, jau dabar abiturientams reikia pradėti galvoti apie tinkamą baigiamųjų egzaminų derinį.

Sausio 25 d. Kauno sporto halėje vyks 13-oji Aukštųjų mokyklų mugė. Renginyje dalyvaus visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios vidurinių ir profesinių mokyklų moksleivius supažindins su savo studijų programomis bei priėmimo tvarka. Aukštųjų mokyklų atstovai patars, kokių žinių ir gebėjimų reikia norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą, kokį baigiamųjų egzaminų derinį pasirinkti, kad įstojimo į aukštąją mokyklą galimybės būtų kuo didesnės.

Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, akcentuoja dvi 2014 m. priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas naujoves.

"Šiemet keičiasi konkursinio balo skaičiavimo sistema – pereinama prie visiems labiau suprantamos dešimties balų skalės. Ši naujovė iš esmės nekeičia įstojimo galimybių, tik kol nėra patirties, nėra aišku, koks balas, pvz., 7 ar 8, bus pakankamas stojant į vienokias ar kitokias studijų programas, tačiau mugės metu aukštųjų mokyklų atstovai bandys skaičiuoti ir prognozuoti", – sako P.Žiliukas. Užsienyje vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims ši naujiena svarbi – jų pažymių atitikmenų nustatymas labai palengvės.

Antra šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas naujovė – daugiau alternatyvių dalykų konkursiniam balui skaičiuoti numatytame dalykų rinkinyje. Jei ankščiau kiekviena studijų programa turėjo labai griežtai nustatytą konkursinio balo skaičiavimo dalykų derinį, tai šiemet dalykų derinys tampa universalesnis.

"Tai reiškia, kad abiturientai galės rinktis laikyti gana įvairius egzaminus ir su jais pretenduoti į didesnį studijų programų spektrą. Todėl reikia būti įžvalgiems ir pasirinkti laikyti tokius valstybinius egzaminus, kad gautųsi kuo įvairesnė kombinacija konkursiniam balui skaičiuoti. Pvz., tiek biomedicinos srities, tiek socialiniuose moksluose gali tikti tų pačių dalykų kombinacijos, tik atskirų dalykų svertinės reikšmės bus skirtingos. Nauja konkursinio balo sandara leidžia turėti žymiai daugiau pasirinkimo galimybių", – dėsto P.Žiliukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad norint įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą šiemet nėra prievolės būtinai išlaikyti tam tikrą skaičių valstybinių egzaminų, užtenka gauti brandos atestatą, tačiau į geriausiųjų eilę pateks ir į valstybės finansuojamas studijų vietas kaip visada pretenduos tie, kurie bus išlaikę daugiau egzaminų. "Valstybės finansuojamų studijų vietų šiemet mažėja vos 1 proc., tačiau pokyčių tarp finansuojamų studijų programų bus nemažai. Mažės valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičius, o didinamas tų, kurių šiuo metu darbo rinkoje reikia labiausiai. Šiemet taip pat daugėja tikslinių studijų vietų, t. y. stojantieji galės pretenduoti į maždaug 500 studijų vietų, kurias iš dalies finansuoja ir po studijų darbo vietas garantuoja šalies darbdaviai", – sako P. Žiliukas.

Jo teigimu, šiemet valstybės finansuojamos studijų vietos labiau atitiks darbo rinkos poreikius. "Todėl prieš apsisprendžiant, kokius brandos egzaminus laikyti, kad baigus studijas pavyktų dirbti svajonių arba darbo rinkoje paklausų darbą, labai naudinga Aukštųjų mokyklų mugės metu betarpiškai pasikonsultuoti su mokyklų atstovais", – pataria P. Žiliukas.