Sparčiai didėjant žmonių populiacijai, augant jos vartojimo poreikiams, didėja ir energijos poreikiai – per pastaruosius 50 metų jie patrigubėjo. Imta domėtis alternatyvomis. Šis domėjimasis ypač suaktyvėjo dabar. Ir ne vien dėl mąžtančių pasaulyje energijos šaltinių, bet ir, pavyzdžiui, kaip mūsų šalyje, siekiant padidinti savo energetinę nepriklausomybę, spręsti aplinkosaugos problemas.

VDU Kauno botanikos sode atidarytoje energetinių augalų ekspozicijoje kiekvienas galime pamatyti botaninius atsinaujinančios energijos šaltinius. Anot Botanikos sodo direktorės prof. dr. Vidos Mildažienės, mokslininkai nustatė, kad mūsų klimato sąlygomis viena perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių yra biomasė.

"Ji gaunama, auginant ypač greitai biomasę sudarančius augalus, – aiškino V.Mildažienė. – Štai, pavyzdžiui, daugiametės žolės gali būti naudojamos gaminant biodegalus, biokurą, biodujas ar net bioplastiką."

Kaip sakė Botanikos sodo Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė, energetinių augalų ekspoziciją baigta įrengti pasėjus kukurūzus, kurie užaugę sudarys labirintą – tai bus patraukli mokomoji priemonė moksleiviams, kurių čia netrūksta ir šiomis dienomis.

Ekskursiją po energinių augalų ekspoziciją vedanti V.Petrauskaitė ne tik parodo augalus, bet ir daugiau papasakoja apie jų savybes. "Štai dabar labai populiarus tarp sveikai besimaitinančiųjų augalas burnotis. Jo yra daugybė rūšių, o žalioji masė naudojama silosui, iš kurio išgaunamos biodujos. O štai sėjamoji pluoštinė kanapė užaugs iki trijų metrų aukščio. Šis įspūdingas augalas – ne tos paskirties, apie kurią galvoja jaunimas, – šyptelėjo Vitalija. – Šis energetinis augalas, kaip ir linas ar pluoštinė dilgėlė, tai puikus biokuras. Be to, šie augalai naudojami ir natūralių audinių gamybai bei turi vieną bendrą pavadinimą – LDK (linas, dilgėlė, kanapė – aut. pastaba). Apie kanapės pluošto patvarumą byloja tas faktas, kad jis naudojamas gaminant dolerių banknotus."