Po kelių savaičių į Kauną suvažiuos maždaug pusšimtis garsių Lietuvos bei užsienio architektų. Buvusiose batų fabriko „Lituanica“ patalpose jie keturias paras kurs Senamiesčio pakraščio išvystymo vizijas. Kelerius metus be gyvybės stūksančios buvusios batų fabriko „Lituanica“ patalpos vėl atgis rugsėjo 24 dieną.
„Išvalėme kabinetus, įrengėme rozetes, apšvietimą, įvedėme internetą. Išnuomosim darbo įrankius, kompiuterius, spausdintuvus. Architektai galės čia dirbti keturias dienas, o gal ir naktis“, - pasakojo bendrovės „Baltisches Haus“, kuri yra įsigijusi batų fabriko „Lituanica“ buvusius pastatus, projektų vadovas Ignas Grigaras.
Įmonė rugsėjo 24-27 dienomis rengia kūrybines dirbtuves "Lituanica", kurių metu architektai ieškos geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti 11 ha teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto. Konkurso organizatoriai nesitikėjo tokio gausaus susidomėjimo - 39 komandų, iš viso - 174 architektų iš Lietuvos bei užsienio. I.Grigaras spėja, kad tiek daug architektų siūlėsi ne tik dėl užsakymų stygiaus, bet ir dėl to, kad tai įdomi teritorija kūrybai.
Dirbtuvėse dalyvausiantys užsienio kūrėjai atstovaus mišrioms tarptautinėms komandoms. Pavyzdžiui, japono Matsuura Hiroki vadovaujamoje grupėje yra įvairių tautų atstovų, tarp jų ir lenkas bei lietuvis. M.Hiroki dirba Nyderlanduose, Roterdame įsikūrusioje architektų bendrovėje „Maxwan“.
Kita viešnia iš Nyderlandų - Charlotte Ernst bendradarbiaus su lietuviais, kai kurie iš jų Nyderlanduose yra baigę architektūros mokslus. Jėgas komandose apjungė ir kai kurie žinomi Lietuvos architektai. Į kūrybines dirbtuves pretendavo ir daugiau užsieniečių architektų, bet nebuvo atrinkti.
„Įgyvendintas projektas turės sustiprinti Kauno senamiesčio audinį. Yra Rotušės aikštė, Kauno pilis, labai gražus Senamiestis, bet yra ir fabriko „Lituanica“ buvęs pramoninis pastatų kompleksas. Teritorija turi būti darniai integruota į Senamiestį ir tapti vartais į jį. Reikia, kad Senamiestis prasitęstų iki Neries upės - tai viena iš numatomų užduočių architektams. Labai svarbi visuomenės nuomonė: geriausi projektai bus pristatyti Kauno bendruomenei“, - žadėjo bendrovės „Baltisches Haus“ valdybos narys Nicolas Ortiz.
Manoma, kad minimoje teritorijoje turėtų atsirasti komercinės, administracinės, gyvenamosios ir laisvalaikio paskirties pastatai.
Į dirbtuves planuota atrinkti 8 komandas, tačiau N.Ortiz neatsispyrė norui pamatyti dar trijų grupių darbo rezultatus. Tad dirbtuvėse iš viso dalyvaus 11 komandų, vidutiniškai po keturis žmones. Dėl to teks šiek tiek didinti prizinį fondą, nes visoms dirbtuvių komandoms numatytos premijos po 5 tūkst. litų.
Svečiams ir kitų šalių ir miestų užsakytas viešbutis Kauno senamiestyje. Renginio organizatoriai juokavo, kad ne visiems gali jo prisireikti, nes kūrėjai gali neturėti laiko miegojimui.
Sukurti darbai bus eksponuojami tose pačiose buvusiose gamyklos patalpose. Tris finalistus numatoma atrinkti rugsėjo 27 dieną, o konkurso nugalėtoją žadama paskelbti gruodžio pradžioje. Bendrovė „Baltisches Haus“ planuoja iki metų pabaigos parengti teritorijos vystymo viziją. Kitais metais prasidėtų detaliojo planavimo etapas. Pirmojo etapo statyba numatoma 2013 metais.
Vertinimo komisija sudaryta iš 17 architektūros, kultūros paveldo, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos žaliųjų judėjimo bei įmonės „Baltisches Haus“ atstovų į kūrybines dirbtuves „Lituanica“ atrinko komandas, vadovaujamas:
Rolando Paleko, Matsuura Hiroki, Gintaro Klimavičiaus, Vytauto Biekštos, Charlotte Ernst, Martyno Mankaus, Šarūno Kiaunės, Gintaro Prikockio, Algimanto Kančo, Donaldo Trainausko, Gintaro Balčyčio.
Naujausi komentarai