Ar galėtų Aleksoto funikulierius tapti pilnaverte tvarios kelionės viešuoju transportu dalimi?

„Paradoksas, tačiau jau atidarymo metu 1935 metais Kauno miesto burmistras Antanas Merkys paminėjo, kad savivaldybė nesitiki jokios finansinės naudos iš funikulieriaus veiklos – šis pastatytas tik žmonių patogumui, – šypsojosi bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. – Per tą laiką niekas lyg ir nepasikeitė – ši unikali transporto priemonė, veikianti ant virvinių bėginių keltuvų, taip ir liko tik keleivių patogumui bei turistų susidomėjimo objektu.“

Aleksoto funikulierius – jungiamoji miesto dalių grandis

Kelionė funikulieriumi sujungia Veiverių g., miesto centrą ir Senamiestį su Aleksoto rajono gyvenamaisiais kvartalais, čia įsikūrusiomis įmonėmis, įstaigomis. Arčiausiai – VDU Muzikos akademija, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija, LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika.

Moksleiviai, studentai, įstaigų darbuotojai – pagrindinė reguliarių keleivių srauto dalis. Funikulieriaus darbo laikas pritaikytas jų patogumui – funikulierius kelia nuo 7 valandos ryto iki 19 valandos.

Partnerio nuotr.

Vasarą šio objekto neaplenkia turistų grupės. Kaip sako funikulieriaus mašinistas Tomas Mitkus, čia apsilankę užsieniečiai be galo stebisi, prašo apžiūrėti mechaninę dalį, kuri buvo pagaminta Šveicarijoje dar tarpukariu. „Nors dabar mechanizmas atrodo neįprastai, – sakė mašinistas, – jį tiesiog reikia perprasti, o atsiradusį gedimą sutvarkyti galėtų dauguma gerų mechanikų.”

Atsišvelgiant į reguliarių keleivių auditorijas, keleiviams taikomos miesto transporte galiojančios kainos ir lengvatos. Keleiviai, turintys galiojantį Kauno miesto viešojo transporto terminuotąjį bilietą, keliami nemokamai, užtenka kontrolierei-palydovei parodyti turimą elektroninio bilieto kortelę.

LKVA nariai apžiūrėjo Aleksoto funikulierių. Partnerio nuotr.

„Kol funikulieriai nėra įtraukti į viešojo transporto sistemą, juose negalime įrengti komposterių, kurie supaprastintų atsiskaitymo už kelionę tvarką, be to, galime tik preliminariai – stebėjimo ir rankinio skaičiavimo būdu įsivertinti realius kelevių srautus,“ – sakė generalinis direktorius, atkreipdamas dėmesį, jog funikulieriuje perkami bilietai yra tik dalis statistinių duomenų, o komposteriai gerokai patikslintų keleivių statistiką.

Pasak mašinisto, preliminariais skaičiavimais kasdien keltuvu keliasi apie 400 keleivių.

Mašinistas. Partnerio nuotr.

Teisinio reglamentavimo paieškos

Dar 2022 metais Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) pateikė Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, prašydama pripažinti funikulierius ir kabamųjų lynų keltuvus keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriomis keleiviai galėtų būti vežami reguliariais reisais. Susisiekimo ministerija iš esmės prašymui pritarė, tačiau rekomendavo ieškoti alternatyvių teisinio reglamentavimo būdų. Siūlomus pakeitimus palankiai įvertino ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

LKVA keleivių vežėjus pakvietė į diskusiją, kokiais įstatymų pakeitimais lyninis transportas galėtų būti įteisintas kaip viešojo transporto sistemos dalis. Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ advokato Justino Šileikos, šiuo metu galiojantys teisės aktai jau leidžia sudaryti sutartis su funikulierių ir lynų kelių operatoriais, todėl teoriškai jau dabar galima būtų ieškoti teisinio būdo įtraukti lynines transporto priemones į viešojo transporto sistemą. Visgi tokiu atveju gali atsirasti įvairių neaiškumų, prieštaravimų, todėl įstatymus geriau pakeisti. J. Šileika pristatė siūlomų pakeitimų esmę, kalbėjo apie tai, kokiais atvejais lyniniam transportui turėtų būti taikomas ar netaikomas viešojo transporto režimas, aptarė transporto priemonių ekipažų, tarifų nustatymo teisinio režimo bei kitus aktualius klausimus.

Teisininkai ieško teisinio reglamentavimo būdų. Partnerio nuotr.

Funikulierius į viešojo transporto sistemą įtrauktas ne viename Europos mieste. Pavyzdžiui, Prahoje vienas bilietas galioja visose keturiose paslaugose: metro, tramvajuje, autobuse ir funikulieriuje. Pasak M. Grigelio, funikulieriui suteikus viešojo transporto priemonės statusą, jis papildytų tvaraus judumo mieste transportų priemonių sąrašą ir paskatintų mieste dar daugiau keliauti tvariai. Įdiegus keleivių palankiai priimtą naują e. bilietų žymėjimo sistemą viešajame transporte, funikulieriuose įrengtais komposteriais būtų paprasčiau ir patogiau pažymėti bilietą. Keleiviai turėtų galimybę nemokamai vieną kartą per 30 min persėsti į kitą transporto priemonę. Juolab, kad persėdimo į kitą transporto priemonę patogumas jau įgyvendintas: apačioje yra 3 viešojo transporto stotelės „Vytauto Didžiojo tiltas“, tad atkeliauti iki funikulieriaus ar nusileidus žemyn, tolesnis judėjimas yra paprastas ir patogus. Keleivis kartu gali nemokamai vežtis dviratį ar/ paspirtuką ir jais tvariai tęsti kelionę.

Partnerio nuotr.

„Funikulieriaus įtraukimas į bendrą viešojo transporto sistemą ne tik suteiktų daugiau naudų keleiviams, bet optimaliai suderinus atskirų transporto rūšių tarpusavio sąveiką, būtų pagerintas mobilumas ir transporto tinklų tvarumas, – pastebėjo M. Grigelis. – Kelionės metu keleiviui per tą pačią kelionę atsirastų galimybė naudotis skirtingomis transporto priemonių rūšimis, taip būtų skatinamas daugiarūšio transporto naudojimas, ta pačia bilietų sistema, taip pat būtų skatinama naudotis tvariu transportu, mažinamas triukšmo lygis bei oro tarša.“

Funikulierius įrengtas keleivių patogumui, 1939-ieji. Partnerio nuotr.

Rakursas į istoriją

Tarptautinį konkursą Aleksoto keltuvui įrengti 1933 m. birželį paskelbė Kauno miesto savivaldybė. Konkursą laimėjo šveicarų firma „Bell“, pastačiusi apie 50 keltuvų įvairiose šalyse Europoje ir Japonijoje. Išskirtinis „Bell“ skiriamasis ženklas yra keltuvo vagonėlių išvaizda – ji visose šalyse, kuriose įrengti šios firmos funikulieriai, yra panaši.

Keltuvo įrengimo projektas buvo rengiamas 2,5 metų, o visa Aleksoto funikulieriaus statyba kainavo daugiau kaip 230 000 litų. Bėgiai ir pabėgiai buvo pagaminti Šveicarijoje, nes Lietuvos geležinkelių valdyba tuo metu galėjo pasiūlyti tik dėvėtas konstrukcijas, o dviejų vagonų „dėžių“ pagaminimas ir įrengimas vyko Lietuvoje. Keltuvas atidarytas 1935 m. gruodžio 5 d.

Funikulierius sujungė miesto centrą su Linksmakalniu. Partnerio nuotr.

Šiandien Aleksoto keltuvas, kaip ir Žaliakalnyje esantis keltuvas, yra įtrauktas į istorijos ir  technikos paveldo sąrašus ir yra neatsiejama Kauno miesto istorijos dalis.

Bendrovė „Kauno autobusai“, šįmet mininti garbingą jubiliejinę veiklos sukaktį, kitų metų gruodį minės ir Aleksoto funikulieriaus 90-metį, tad funikulieriaus integravimas į bendrą viešojo transporto sistemą būtų nepaprastai vertinga ir laukta dovana.