Vasario 16-ąją Kaune dėmesio sulaukė su Lietuvos valstybingumu susiję paminklai. Deja, dėmesys kai kuriems jų pasireiškė tik padėtomis gėlėmis. Valdininkai teisinasi lėšų stoka ir nesusitaria, kam pirmiausia derėtų pasirūpinti apleistu paminklu Kauno senosiose kapinėse.

Portalo kaunodiena.lt skaitytojai pastebėjo, kad buvusiame Ramybės parke, kur savaitgalį lankėsi ir miesto vadovai, norėjusieji pagerbti žuvusiuosius už Tėvynę gėles dėjo ant gerokai apsamanojusio paminklo. Jį ir šią savaitę "tebepuošia" ne tik pajuodusios samanos, bet ir neaišku kada padėtos nuvytusios gėlės, sudužęs vazonėlis. 

"Viską sutvarkytume mielu noru, jei tik būtų tam skirta lėšų", – teisinosi Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Tiksliau, jo atstovaujamas skyrius darbus pavestų atlikti Miesto tvarkymo skyriui. "Mes informuojam, jie tvarko. Jei turi lėšų, aišku", – patikslino Z. Girčys.

Tačiau savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tvirtino, kad šiemet iš Kultūros ir paveldo skyriaus nesulaukė nė vieno prašymo tvarkyti paminklų, o pinigų tokiems darbams atsirastų.

Pernai mieste tvarkyti du paminklai, vienas jų – didžiulis S. Dariaus ir S. Girėno monumentas.

A. Pakalniškis pabrėžė, kad paminklas žuvusiems už Tėvynę – labai senas, todėl nieko nuostabaus, kad jis apsamanojo. Jis pasiūlė kreiptis į savivaldybei priklausančią "Kapinių priežiūrą", kuri tvarko visas miesto kapines ir jose esančius paminklus. Ar A. Pakalniškis nežino, kad dar 2012 m. miesto taryba nusprendė, jog Kauno senosiomis kapinėmis turi rūpintis jo vadovaujamo Miesto tvarkymo skyriaus specialistai? 

Savo ruožtu "Kapinių priežiūros" direktorius Algirdas Verbickas teigė, kad Kauno senosios kapinės neturi kapinių statuso, todėl tuo, kas ten vyksta, jų įmonė nesidomi. 

Vytauto pr. esančią žaliąją erdvę buvo įprasta vadinti Ramybės parku, primenant, kad 1847–1959 m. čia veikė miesto kapinės. Jos įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.