Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia Pereiti į pagrindinį turinį

Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia

2016-12-02 16:40

Šiandien Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kristaus Prisikėlimo cerkvės, stovi Apreiškimo Švč.Dievo Motinai katedra. Jos istorija siekia XX a. ketvirtąjį dešimtmetį: šventovė pašventinta ir atidaryta 1935-ųjų balandžio 22 d. – laikinojoje sostinėje esantys dvasios namai tapo Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos katedra.

Valstybės indėlis

Iki to meto katedros statusą turėjo šiandienio Ramybės parko – buvusių kapinių – stačiatikių dalyje stovėjusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Ji galėjo talpinti ne daugiau kaip 200 tikinčiųjų, nors jų mieste priskaičiuota 3 tūkst. Naujai šventovei statyti parapijiečiai neturėjo lėšų, tačiau problemą išspręsti padėjo tuometė Lietuvos Vyriausybė.

Tarpininkaujant J. Em. metropolitui Jelevferijui 1930-aisiais ministrų kabinetas skyrė 75 tūkst. litų Kristaus Prisikėlimo cerkvei plėsti, vėliau papildomai buvo skirta dar 10 tūkst. litų.

1930 m. gegužės 11 d. bendrame parapijiečių susirinkime buvo nutarta plėsti Kristaus Prisikėlimo cerkvę. Buvo išrinkta speciali komisija, kurią sudarė nusipelnę Kauno miesto piliečiai: Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas juristas V.Engleris, K.Lengas, O.Velikienė, Vyčio Kryžiaus ir Šv.Georgijaus ordinų kavalierius, Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas S.Fanstilis, I.Kogonchovskis.

Be šių asmenų, komisijai priklausė ir protojerėjai E.Koliskis ir V.Nedveckis, bažnyčios vyresnysis A.Sokolovas, Lietuvos kariuomenės Vyčio Kryžiaus ordinų kavalierius, atsargos generolas leitenantas I.Kravcevičius, G.Iljinas ir I.Tatarincevas.

Nuo 1930 m. komisija peržiūrėjo ir išanalizavo dešimt projektų, kol galiausiai sutarė: reikia ne plėsti senąją šventovę, bet statyti naują. 1932 m. sudaryta nauja katedros statybos komisija, kuriai vadovavo V.Engleris. Buvo paskelbtas katedros projekto konkursas, paskirta premija, tačiau pastarosios niekas nelaimėjo.

Komisijos dėmesio sulaukė du projektai: inžinieriaus P.Toročkovo ir inžinieriaus Edmundo Fryko, abu pripažinti vienas kitą papildančiais. Netikėtai greitai mirus inžinieriui P.Toročkovui, šį projektą perimti buvo pasiūlyta inžinieriui E.Frykui. Pastarasis sėkmingai susidorojo su užduotimi: sujungęs du projektus į vieną, jis suprojektavo Apreiškimo soborą Vladimiro-Suzdalės stiliumi su penkiais kupolais, fasado pusėje turėjo būti įrengtas kaimiško stiliaus prieangis su kolonomis ir trimis įeigomis į šventovę. Naująjį projektą patvirtinus komisijai, jam pritarė ir vyskupijos taryba bei metropolitas.

Iškilo greičiau, nei planuota

Vieta naujosios šventovės pamatams buvo išrinkta šalia kapinių Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. 1932 m. rugpjūčio 21 d. J. Em. metropolitas Jelevferijus iškilmingai palaimino naujos bažnyčios, kurią pašventino kaip Švč.Dievo Motinos Apsireiškimo, statybą.

Naujos šventovės statybos darbai tęsėsi trejus metus. Padedant Lietuvos Vyriausybei (ji skyrė šventovės statybai daugiau kaip pusę statybos sumos), komisijos ir jos pirmininko V.Englerio pastangomis surinkus parapijiečių lėšų, šventovė pastatyta gerokai per trumpesnį laiką: statybos tęsėsi ne dešimt metų, kaip planuota, bet trejus. Iš viso statyba kainavo 170 tūkst. litų – 1935-aisiais tai buvo įspūdinga suma.

Šventovės vidus buvo išpuoštas ikonomis, kurių dauguma buvo gauta iš Petropavlovsko soboro (dabar – Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia). Ikonas restauravo dailininkai I.Rudolfas ir K.Ignatovičius, sumontavo šios srities specialistas I.Zinkevičius, kuris labai stengėsi iš turimos pavienės medžiagos sukurti meno kūrinį. Tarp Peterburgo dailininkų ant cinko tapytų ikonų būta ir vertingų šv.apaštalų paveikslų. Parašų po ikonomis nėra, bet žinoma, kad pirmųjų apaštalų Petro ir Povilo paveikslus nutapė profesorius V.Makovskis.

Šventovėje buvo sumontuotas altorius, skirtas Vilniaus kankiniams Antanui, Jonui ir Eustafijui. Šis altorius buvo sudarytas iš ikonų, gautų iš buvusios Telšių Šv.Nikolajaus cerkvės.

Nauja šventovė buvo numatyta 600 žmonių, bet joje galėjo tilpti ir daugiau besimeldžiančiųjų.

Šventė dvi dienas

1935 m. balandžio 21 d. 18 val. prasidėjusi iškilminga Apsireiškimo soboro šventinimo ceremonija tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant naktinėms pamaldoms, soboras buvo pilnas žmonių, pasitiki J.Em. metropolito išėjo 28 šventikai. Į iškilmes atvyko daugybė žmonių – surengtos kryžiaus eitynės iš Raseinių. Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, buvo apgyvendinti greta šventovės, buvusioje Rusų gimnazijoje.

Kitą dieną, sekmadienį, nuo pat ryto šventovė buvo perpildyta. Taikyta bilietų bei pakvietimų sistema ir į šventovę tilpo apie 1 000 žmonių. Į šventę atvyko garbingų svečių – liaudies švietimo ministras prof. Juozas Tonkūnas, Kauno burmistras Antanas Merkys, generolas leitenantas Vladas Nagius-Nagevičius, Evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas prof. Povilas Jakubėnas, užsienio ir vidaus ministerijų atstovai. Aukštus svečius pasitikdavo ir palydėdavo rusų korporacijos "Rutenija" studentai ir skautai, jie rūpinosi tvarka ir šventovėje.

Prieš baigiantis šventinimo iškilmėms, iš soboro į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią pajudėjo krikšto eitynės, kurios grįžo su šventomis relikvijomis – šios buvo patalpintos po sostu. Šventinimo apeigos buvo labai iškilmingos. Dieviškąją liturgiją aukojo Jo Eminencija metropolitas Jelevferijus. Tėvas Afanasijus, Paryžiaus Šv.Trejybės vienuolyno vyresnysis, buvo įšventintas archimandritu, vienuolyno viršininku.

Iškilmėse giedojo du chorai – atliktos giesmės "Tikiu", "Palaiminta žmonija". Liturgijos pabaigoje metropolitas Jelevferijus įteikė archimandritui Tėvui Afanasijui lazdą.

14.30 val. Rusų gimnazijoje įvyko oficiali vakarienė, į kurią susirinko 150 kviestinių svečių. Tuo pat metu liaudies mokykloje vyko vaišės maldininkams – jose dalyvavo per 400 žmonių.

Vaišių metu buvo perskaitytos krašto apsaugos ministro generolo leitenanto Petro Šniukštos, Lietuvos armijos vado generolo Stasio Raštikio ir valstybės kontrolieriaus Konstantino Šakenio sveikinimo telegramos. Metropolitas paskelbė sveikinimus Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, ministrų kabinetui, Kauno burmistrui ir miesto savivaldybei.

Pasisakęs Kauno burmistras A.Merkys kalbėjo apie tikėjimo svarbą valstybei ir pasveikino stačiatikius nuostabios šventyklos pastatymo proga. Buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas ir "Ilgiausių metų". Statybų komisijos pirmininko garbei buvo sugiedota "Mnogoe leta". Taip pasibaigė iškilmės, skirtos katedrinio soboro šventinimui Švenčiausios Dievo Motinos Apreiškimo garbei ir soboras tapo stačiatikių centru.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų