Viešumo galia: dviejų vaikų mamos socialinis būstas kyla iš pelenų

Praėjus dviem savaitėms po garsiai nuskambėjusios istorijos, kuomet dar nebuvo aišku, ar jonavietė pasirašys sutartį ir kelsis gyventi į Rukloje jai siūlomą socialinį būstą, situacija krypsta teigiama linkme. Jauna dviejų vaikų mama kito būsto laukti nepanoro, todėl sutiko su pasiūlymu.

Atrodo, kad jos pasirinkimas buvo teisingas, kadangi prastos būklės butas šiuo metu kyla iš pelenų. Tiesa, labiausiai šiame procese dalyvauja po istorijos paviešinimo atsiradę geradariai.

Portalui susisiekus su Deimantę atstovaujančios sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininke Edita Morkūnienė, ji teigė, kad šiuo metu bute vyksta remonto darbai. „Atsirado įmonių, kurios savanoriškai parėmė medžiagomis, reikalingomis sutvarkyti butui. Kas kiek galime prisidedame darbais“, – apie pokyčius istorijoje kalbėjo E. Morkūnienė. Paklausta, ar buvo tikslingai ieškoma įmonių, kurios galėtų prisidėti prie geresnės Deimantės ateities ir buto remonto, E. Morkūnienė teigė, kad istorijai pasirodžius viešumoje, atsirado įmonių, kurios pačios norėjo pagelbėti, todėl tikslingai ieškoti nereikėjo.

Neturime dėl spaudimo daryti daugiau nei beveik trims šimtams žmonių, dar prieš Deimantę laukiančių eilėje.

Paklausta, ar šiuo metu Jonavos rajono savivaldybė kaip nors prisideda prie socialinio būsto remonto, E. Morkūnienė į kalbas nesileido ir atsakė trumpai: „Ne“.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Jolita Gumaniukiene ir pasiteiravo, kaip istorija klostėsi nuo tada, kai socialinio būsto nuotraukos pasiekė viešąją erdvę. J. Gumaniukienė teigė, kad savivaldybė prie buto remonto prisidėjo tiek, kiek yra numatyta pagal nustatytą tvarką: pakeitė langus ir duris, įrengė santechniką ir vandens šildytuvus, sutvarkė elektros sistemą.

„Savo lėšomis žmonės turi pasidaryti sienų, lubų ir grindų apdailą. Pagrindiniame kambaryje didelio remonto nelabai reikia. Sutinku, kad vonios kambarys, koridorius ir virtuvė atrodo baisiai – sienų apdailą turėtų atlikti patys nuomininkai – šie darbai yra jų reikalas, prie tokių darbų savivaldybė neprisideda“, – komentavo J. Gumaniukienė. 

„Facebook“ nuotr.

Savivaldybės atstovė teigė, kad su būsimais darbais moterys buvo supažindintos prieš priimant sprendimus dėl socialinio būsto. „Mes parodėme, ką turime, pasakėme, ką galime padaryti. Vienintelis klausimas buvo: ar Deimantė sutinka imti pasiūlytą socialinį būstą, ar lauks geresnio varianto. Merginai sutikus, buvo atlikti darbai, tačiau tada tikriausiai nusprendė, kad galima savivaldybę paspausti – per žiniasklaidą, ministeriją ir savivaldybės valdžią, – kad atliktų visus darbus“, – į Deimantės ir jos atstovės veiksmus kritikos strėles leido  J. Gumaniukienė.

Nors, pasak savivaldybės atstovės, istorijos paviešinimas gali būti suprantamas kaip tam tikras spaudimas, tačiau tvirtina, kad Jonavos rajono savivaldybės darbuotojai išlaikė lygiateisiškumo principą. „Neturime dėl spaudimo daryti daugiau nei beveik trims šimtams žmonių, dar prieš Deimantę laukiančių eilėje. Po istorijos pasirodymo žiniasklaidoje mes susisiekėme su Deimantės atstove ir sakėme, kad jei savivaldybė pasielgė neetiškai, galbūt viską vertėtų grąžinti į pradinę padėtį ir Deimantei laukti eilėje – galbūt po pusmečio ar metų atsirastų tvarkingas butas? Deimantės atstovė sakė, kad buto jauna mama atsisakyti nenori“, – apie pokalbį su E. Morkūniene pasakojo  J. Gumaniukienė.

„Facebook“ nuotr.

Portalas primena, kad pačioje liepos pradžioje į viešumą iškilusi istoriją sulaukė nemenko susidomėjimo. Vieni puolė savivaldybę, kad trečios atžalos besilaukiančiai moteriai tokiame socialiniame bute gyventi būtų neįmanoma, tačiau atsirado ir tokių, kurie po trupinį gvildeno jaunos mamos nelengvą gyvenimo istoriją. Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius į šią situaciją taip pat nenumojo ranka – jo nuomone, moteris savo veiksmais siekė kuo didesnės asmeninės naudos.

„Savivaldybė padarė didelę klaidą, kad paklausė moters ir nusprendė jai padėti skubos tvarka – todėl pradėjo rodyti visus būstus, kurie yra blogos būklės ir kiti, stovintys eilėje, jų atsisako. Surenkamas tokių būstų nuomos dydis yra tikrai mažas, todėl savivaldybė turi nusistačiusi, kokius pakeitimus butuose gali atlikti už turimas lėšas“, – iškart po istorijos paviešinimo portalui kauno.diena.lt teigė Jonavos savivaldybės atstovai.