Akimirksniu ištirpęs sniegas parodė – buitinės ir lietaus nuotekos privalo būti surenkamos atskirai

Didžioji dalis pranešimų gauta iš Domeikavos, Garliavos, Romainių, Rokų, Sargėnų. Avarinę tarnybą kvietę gyventojai daugiausiai skundėsi dėl žemiau esančiose teritorijose ir kiemuose pakilusio paviršinių nuotekų lygio. Pagrindinės šių avarijų priežastys – atlydžio vandenimis perpildyti buitinių nuotekų šuliniai ir perpumpavimo siurblinės, kurios nėra pritaikytos surinkti paviršines nuotekas.

Kaip rodo nuolat bendrovės specialistų sauso garo generatoriumi atliekamos nelegalių prisijungimų prie nuotekų tinklų paieškos – būtent šių rajonų naujakuriai ar naujų kvartalų statytojai paviršinių lietaus nuotekų surinkimo sistemas dažnai savavališkai būna prijungę prie buitinių nuotekų tinklo, nors pagal teisės aktus paviršinės ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai.

Nuotekų valykla/„Kauno vandenų“ nuotr.

Projektuojant buitinių nuotekų tinklus, maksimalus nuotekų vamzdynų pralaidumas, nuotekų perpumpavimo siurblinių pajėgumas, apskaičiuojami atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą ir didžiausią nuotekų kiekio susidarymą. Jei į nuotakyną patenka lietaus ar tirpstančio sniego vanduo, staigaus atlydžio ar liūčių metu ženkliai pagausėjantis vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius, pasitvenkia nuotekų perpumpavimo siurblinės, ir natūralu, kad nuotekos ne tik nebeišteka iš gyventojų namų, bet pradeda kauptis ir tvindyti patalpas ar žemiau esančias teritorijas.

Pasak „Kauno vandenys“ nuotekų valyklos technologų, vasario 24–28 d. valykla kasdien išvalydavo virš 100, o kartais beveik ir 150 tūkstančių kubinių metrų buitinių nuotekų, kai palyginimui, sausio mėnesio paros debitas – 63600 m3/d. Minėtu laikotarpiu bendrovės nuotekų perpumpavimo siurblinės dirbo pilnu pajėgumu, tačiau per staigų staigų atlydį paviršiniams vandenims užtvindžius buitinį nuotakyną, tankiai apgyvendintuose rajonuose esanti buitinių nuotekų infrastruktūra ne visur spėjo surinkti didelio kiekio paviršinio vandens.

Dispečeriai stebi padėtį tinkluose/„Kauno vandenų“ nuotr.

Siekiant išvengti avarijų ir užsikimšimų, visi „Kauno vandenys“ eksploatuojami nuotekų tinklai, šulinių grotos, nuotekų perpumpavimo siurblinės yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, o prie to, kad pavasario polaidžio ar sezoninių liūčių metu vėl netvintų gatvės ir kiemai, „Kauno vandenys“ nori paraginti gyventojus lietaus nuotekas atjungti nuo buitinių nuotekų tinklų ir nesukelti papildomų problemų sau bei kaimynams.