Aistros dėl griaunamo namo Žaliakalnyje: žmonės renka parašus, prakalbo ir savininkas

Visuomenės balsas

Nuo pirmadienio ryto prie Perkūno alėjos 11-ojo namo nusidriekė ilga kauniečių eilė. Žmonės atėjo išreikšti savo pilietinę poziciją dėl naikinamo paveldo bei Žaliakalnio teritorijos unikalumo. Parašai bus perduoti tiek paveldo sergėtojams, tiek prokuratūrai. Per kelias valandas surinkta daugiau nei 200 parašų.

Žmonės prašo teisingumo, kad būtų nustatyta, kodėl institucijos laiku nesustabdė Perkūno al. 11-ojo namo griovimo darbų, dėl ko liko vos pusė pastato. Taip pat pilietiški žmonės reikalauja, kad būtų atstatytas paveldo apsaugos zonoje esantis unikalus tarpukario pastatas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Peticija bus įteikta Kultūros paveldo departamentui, Kultūros ministerijai, prokuratūrai ir kitoms institucijoms. Atstatyti pastatą yra vienas mūsų tikslų. Tačiau taip pat norime, kad būtų nustatytas pareigūnų veikimas ir neveikimas, nes ši situacija yra labai spalvinga ir apima daug aspektų.

Norime, kad būtų nustatytas pareigūnų veikimas ir neveikimas, nes ši situacija yra labai spalvinga ir apima daug aspektų.

Iš pradžių tai buvo paveldo specialistų problema, nes buvo padaryta atsaini ekspertizė, tada buvo klaida iš kultūros paveldo vertinimo komisijos, kuri neįtraukė pastato į Kultūros paveldo registrą ir taip sumažino jo apsaugą. Tada buvo toks suokalbis su Statybų inspekcija, kuri aiškino, kad savininkas gali griauti be leidimo. Šioje situacijoje pasirodė ir policijos neveiksnumas, nes jie per tas kelias dienas nei karto nepareikalavo dokumentų iš griovėjų, jie buvo tik stebėtojai“, – kalbėjo vienas peticijos iniciatorių architektas Aurys Karalius.

Tačiau ir kiti architektai nusprendė netylėti ir atkreipti dėmesį, kaip naikinama tai, kas Kauną daro išskirtiniu miestu. „Aš esu architektė ir paveldosaugininkė, pati gyvenu Aleksandro Gordevičiaus projektuotame name (šis architektas projektavo ir Perkūno al. 11-ąjį namą – red.past.), kurį įsigijau tokio pat stovio, tačiau tvarkiau taip, kaip reikia. Šią situaciją vertinu kaip baisų įžūlumą, negalima daryti bet ko, nes šis rajonas yra mūsų tapatybės dalis“, – savo nuomonę išreiškė Ramunė Bernavišienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Esu pilietiška ir atsakinga bei ramiai į tai žiūrėti negaliu. Nors gyvenu Šančiuose, negaliu būti abejinga ir į kitų rajonų problemas, manau, kad turime atstovėti, kai įstatymai yra nepaisomi. Labai skaudu dėl to, kas dedasi“, – sakė architektė Elena Vanagaitė, kuri kalbėdama prie pusiau nugriauto Perkūno al. 11-ojo namo, net susigraudino.

Eilėje prie peticijos sutikome ir Dainių Lanauską, kuris pats organizuoja ekskursijas po art deco pastatus, supažindina žmones su vertingomis ir unikaliomis Kauno architektūros detalėmis. Vyras tikino, kad negalima likti nuošalyje, kai kaimynystėje dedasi tokie dalykai.

„Matome, kad yra labai daug žmonių, kurie yra neišsilavinę ir nesupranta, kas yra vertinga. Norisi, kad visuomenėje būtų siekis išsaugoti vertę. Iš tiesų mane nustebino, kad dėl parašo reikia ir eilėje pastovėti“, – sakė kaunietis.

Tiesa, pasirašyti dėl to, kad būtų saugomas kultūros paveldas, žmonės atvyko ne tik iš Kauno. Buvo ir palangiškių, vilniečių, pasitaikė ir keli užsieniečiai. Patys peticijos organizatoriai stebėjosi, kad kultūros paveldo išsaugojimo klausimas suvienijo tiek daug skirtingų žmonių.

Teisinės spragos

Dėl Perkūno al. 11-ojo namo griovimo klausimo pasisakė ir teisėsaugos specialistai. Buvęs teisėjas, dabar advokatas Mindaugas Šimonis teigė, kad Žaliakalnio perlo griovimas tapo Lietuvos teisiniu fiasko.

„Lietuvos valstybė, su savo visomis institucijomis ir visa teisine sistema, nesugebėjo apsaugoti vienos kultūros vertybių, kuri stovi pačiame Žaliakalnio centre. Tai buvo padaryta vidury baltos dienos, visiems matant, pačiu ciniškiausiu būdu“, – pasisakė teisininkas.

Tai buvo padaryta vidury baltos dienos, visiems matant, pačiu ciniškiausiu būdu.

Pasak jo, pirmiausia institucijos turėjo imtis operatyvių veiksmų tam, kad būtų sustabdytas griovimas. Tam reikėjo pasitelkti policijos pareigūnus, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad nei vienas inspektorius ar institucijos atstovas nesikreipė į prokuratūrą, o ši – į teismą, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

„Dėl to dabar Lietuvos žmonės renka parašus tam, kad jie galėtų kreiptis į prokuratūrą ne vien dėl Statybos įstatymo pažeidimų, galimai padarytų nusikalstamų veikų, bet ir tam, kad būtų nustatyta, ar tarnybos atliko savo pareigas. Paveldosaugininkai buvo čia tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį ir šeštadienį. Rezultatas kalba pats už save. Tad dabar prokuratūra tegul išsiaiškina, kokie pareigūnai kokius veiksmus turėjo padaryti“, – teigė advokatas M.Šimonis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Savininko pozicija

Piliečių parašų rinkimo akciją stebėjo ir šio namo savininkas Artūras Dankovskis. Jis žurnalistams aiškino esą leidimo griauti pastatą nereikia, o jo turimi dokumentai nurodo, kad namas neturėjo vertingųjų savybių ir nebuvo įtrauktas į jokias Kultūros paveldo registro eilutes.

„Viešojoje erdvėje labai manipuliuojama faktais. Aš, kaip savininkas, žinau priešistorę, kurią specialistai nutyli. Šis pastatas nėra kultūros paveldo statinys, jis tik yra paveldo zonoje. Niekur specialistai neminėjo, kad pastatas buvo avarinės būklės ir pripažintas netinkamu gyventi. Turiu tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat buvo sudaryta komisija, kuri sprendė, ar namas turi būtų įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tačiau komisija nubalsavo, kad pastatas neturi jokių vertingų savybių“, – kalbėjo A.Dankvoskis.

Artūras Dankovskis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis aiškino, kad esą jis konsultavosi su teisininkais ir jie išaiškino, kad pastatas yra paveldo zonoje, tačiau kadangi jis neva nėra vertingas, jam nereikia griovimo darbų leidimo. Pasak namo savininko, leidimas reikalingas tik tokiu atveju, jei statomas naujas statinys. Todėl jis dabar griovė pastatą, o vėliau būtų derinęs projektus ir leidimus dėl naujo pastato. Kaip nurodė A.Dankovskis, jis ketina čia statyti vienbutį namą.

„Tikrai neplanuoju čia statyti jokio daugiabučio. Penkis metus vilkinami dokumentai, į visus raštus buvo atsakoma šabloninėmis frazėmis. Turiu susirašinėjimus su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriumi. Turiu visus dokumentus ir, mano manymu, viskas yra teisėta“, – aiškino A.Dankovskis.

Jis teigė, kad griovimo darbai buvo sustabdyti tik šeštadienį, kuomet iš aplinkosaugininkų gavo raštą. Pasak namo šeimininko, nei praėjusios savaitės trečiadienį, nei ketvirtadienį darbai oficialiai nebuvo sustabdyti, nes nei jis, nei darbus atliekanti įmonė, kurios A.Dankovskis nenorėjo įvardyti, jokių oficialių dokumentų dėl darbų stabdymo esą negavo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Griovė tris dienas

„Kauno diena“ primena, kad sujudimas dėl šio griaunamo namo prasidėjo dar praėjusios savaitės trečiadienį. Tuomet vietos gyventojai pranešė, kad neturint jokių leidimų, griaunamas tarpukario pastatas. Į įvykio vietą atvykę miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas bei Kultūros paveldo departamento specialistas griovimo darbus sustabdė. Pirmuoju kartu, kai buvo užkurta sunkioji technika, griuvo dalis stogo.

Nors specialistai buvo pažymėję, kad griovimo darbai neteisėti, jiems leidimai nebuvo išduoti, ketvirtadienį griovimo darbai buvo atnaujinti. Sunkioji technika vėl nusitaikė į stogą, griuvo ir dalis sienos. Į Perkūno alėją sulėkę paveldosaugininkai vėl darbus sustabdė ir pažadėjo, kad objektas bus akyliau prižiūrimas, specialistai dažniau pro jį pravažiuos, stebės, ar neatnaujinti griovimo darbai. Tai suveikė tik penktadienį. Šią dieną nebuvo nuardyta nei viena art deco stiliaus pastato detalė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tačiau darbai vėl prasidėjo šeštadienį, kuomet dauguma valstybinių institucijų nedirba. Būtent savaitgalį griuvo didžiausia pastato dalis ir dabar nėra pusės sienų, stogo. Viršuje buvęs unikalus bokštelis tarsi kabo ant plauko. Šeštadienį į darbų stabdymo procesą įsijungė ir aplinkosaugininkai, nes griovimo metu buvo skaldomas šiferio stogas ir visame rajone pasklido aplinkai ir žmogui kenksmingos asbesto dulkės. Būtent aplinkosaugininkai paskutinį kartą griovėjams ir namo savininkui įteikė raštą, kad mėnesiui stabdomi darbai ir per tą laiką pastatas negali būti toliau griaunamas.