Administracijos vadovas: aplinka Kaune tvarkoma ne tik aplink Matijošaičių sklypus

„Savivaldybė per pastaruosius dvejus metus nugriovė, sutvarkė, likvidavo 47 pavojingus statinius, kurie buvo nesaugūs, kurių pašalinimas buvo miesto gyventojų interesas“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje antradienį sakė T. Metelionis.

„Tie objektai išsibarstę po visą miestą. Prie to taškelio kažkas gyvena. (...) Pagal šitą logiką kiekvienas mieste atliekamas darbas kažkam naudingas“, – kalbėjo jis.

Pasak administracijos vadovo, vietoje minėtų pastatų buvo įrengta viešoji infrastruktūra, naudinga visiems miestiečiams.

Taip jis komentavo opozicijos politikų prašymus pakomentuoti aplinkybes, jog savivaldybė rengiasi tvarkyti Nemuno pakrantę šalia mero šeimai priklausančio sklypo, kur planuojamas daugiabutis.

Konservatorių frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius pabrėžė, jog miesto planuojami darbai Taurakiemio gatvėje pakels minėtų sklypų vertę.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, jog pakrantė buvo tvarkoma ne tik šioje vietoje, tačiau iki pat vadinamojo Trijų mergelių tilto, todėl naudos iš to patyrė gerokai daugiau gyventojų.

Tuo tarpu konservatorius Jonas Koryzna pastebėjo, jog savivaldybės nekilnojamasis turtas dažnai parduodamas pigiau, o vėliau, priėmus sprendimus dėl paskirties keitimo, jo vertė ženkliai išauga.

„Parašas, kuris keičia paskirtį, jis yra labai brangus. Kas gali paneigti, kad gali savivaldybė labai daug pinigų prarasti, o tas, kas nuperka, labai daug pinigų atrasti“, – tvirtino politikas.

Opozicija administracijos vadovą ir skyriaus vedėją pasikvietė dėl anksčiau LRT skelbto tyrimo, kuriame nurodyta, kad per dvi V. Matijošaičio kadencijas jo sūnus, pasinaudodamas galimai neskaidria schema, per tarpininkus iš asmenų, kuriems būdavo atkuriamos teisės į žemę, iš viso įsigijo 34 sklypus patraukliausiuose Kauno rajonuose.

Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.

Tyrime taip pat teigiama, jog kai kuri infrastruktūra aplink mero šeimos turtą buvo tvarkoma savivaldybės biudžeto lėšomis.

T. Metelionis posėdyje sakė nepatyręs jokio spaudimo bei priminė, jog administracijos vadovu tapo, kai ankstesnis vadovas, Vilius Šiliauskas, buvo atleistas po įtarimų ėmus kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo.

Dabartinis vadovas sakė „absoliučiai nedirbęs“ su minėtais klausimais ir nekuravęs statybos temų.

STT teigia, jog sklypų įsigijimą vertina ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime.

Kauno meras informaciją apie veiksmus perperkant gyventojų susigrąžintus sklypus vadina šmeižtu.

Administracijos vadovo taip pat prašyta paaiškinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje rizikos analizės išvadą, jog Kauno infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus.

STT skelbė, jog Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis:  „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln. eurų), „Kauno keliai“ (42 sutartys, bendra vertė 42 mln. eurų) ir „Kauno tiltai“ (35 sutartys, bendra vertė 62 mln. eurų).

Pasak T. Metelionio, taip yra todėl, kad vystant didelius infrastruktūros objektus, nedaug įmonių turi pakankamą kvalifikaciją dalyvauti konkursuose.

Be to, minėtos įmonės yra laimėjusios gatvių kapitalinio remonto konkursą ir toliau varžosi tarpusavyje dėl geriausios kainos.

„Jos prieš tai praėjo viešą konkursą ir gavo teisę toliau varžytis“, – pabrėžė administracijos vadovas.

T. Metelionis taip pat sakė, jog atsakydama STT savivaldybė pateikė „keliolika puslapių pastabų“, tačiau į jas neatsižvelgta.