2022-ieji Kaune: kultūra pulsavęs miestas nuplovė šalies gėdą ir išsikėlė dar ambicingesnius tikslus

Dar daugiau pozityvių pokyčių užfiksuota visame Kauno regione – pritraukta 12 užsienio investuotojų ir apie 100 mln. eurų kapitalo investicijų, sukurta 1 tūkst. naujų darbo vietų. Apie tolesnę plėtrą paskelbė didieji investuotojai „Itella“, „Birkle IT“, „Continental“ ir kiti. Šiuos ir kitus Kaunui aktualius pasiekimus šią savaitę apžvelgė miesto tarybai 2022-ųjų metinę ataskaitą pristatęs meras Visvaldas Matijošaitis.

Dėlioja ambicingus planus

„Praėjusiais metais Kaunas pulsavo kultūra. Turėjome apie pusantro tūkstančio renginių – dalyvavo beveik 18 tūkst. Lietuvos ir užsienio menininkų. Tačiau nepamiršome ir miesto plėtrai svarbių projektų – atidarėme kol kas vienintelį Lietuvoje pasaulinius reikalavimus atitinkantį stadioną, atnaujinome legendinę Sporto halę, prie „Žalgirio“ arenos sėkmingai veikia olimpinių standartų baseinas su SPA.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Tęsdami pradėtus darbus, dar labiau gerinsime susisiekimo infrastruktūrą. Kaunas – upių miestas, tad imsimės trijų naujų tiltų statybos. Be to, ties Ašigalio gatve numatę statyti viaduką virš A1 magistralės. Tai tik dalis ambicingų tikslų ateinantiems ketveriems metams“, – sako Kauno meras V. Matijošaitis.

Po COVID-19 pandemijos pernai Europos kultūros sostine tapęs Kaunas sulaukė turistų antplūdžio. Čia atvyko beveik 310 tūkst. (87,8 proc.) daugiau užsieniečių nei 2021 metais. Miestas sužibėjo ir naujausiame gyvenimo kokybės indekso reitinge – skirta pirmoji vieta švietimo paslaugų kategorijoje. Kauno abiturientų brandos egzaminų rezultatai – vieni geriausių šalyje.

Miestas tapo saugiu prieglobsčiu tūkstančiams nuo karo bėgusių ukrainiečių – kiekvienam atvykusiam Kaune teikta kompleksinė pagalba: apgyvendinimo, paramos daiktais ir finansais, integravimo, socialinė ir sveikatos priežiūra. Kaune apsistojo 14 tūkst. ukrainiečių, miesto mokyklose mokosi per tūkstantį vaikų.

Pernai įgyvendinti projektai

Pernai rudenį Žaliakalnyje griausmingai atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas. Šių metų pradžioje 15 tūkst. žiūrovų talpinančiai erdvei UEFA suteikė 4 kategoriją, leidžiančią organizuoti aukščiausio lygio tarptautines rungtynes. Tuo pačiu rekonstruota Sporto gatvės aikštė, ruošiamasi įrengti iškilių sporto asmenybių Šlovės alėją. Greta statomas uždaras Lengvosios atletikos maniežas su šiuolaikiška treniruočių infrastruktūra.

Praėjusių metų rugsėjį po kapitalinio remonto atverta ir legendinė Kauno sporto halė. Joje – 2,5 tūkst. sėdimų vietų, multifunkcinė erdvė kultūrinėms, sporto, bendruomenių ir vaikų neformaliojo ugdymo veikloms. Taip pat kompleksiškai sutvarkytas šalia esantis didžiausias Europos Ąžuolynas mieste, pradėta Dainų slėnio rekonstrukcija.

Nemuno saloje oficialiai atidarytas Daugiafunkcis vandens sporto centras prie „Žalgirio“ arenos: 50 m ilgio 10 takų olimpinis baseinas, 500 vietų tribūnos, dviguba SPA zona su 11 pirčių kompleksu ir pramogų erdvėmis. Tuo pačiu Nemuno parke baigiami atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto bei laisvalaikio infrastruktūra su vaikų žaidimo aikštelėmis.

Dar daugiau baseinų mieste numatyta per artimiausius kelerius metus. Panemunėje ir Šilainiuose suplanuoti 25 metrų 8 takų sportiniai baseinai ir poilsio bei pramogų zonos su pirtimis. Šių metų pradžioje abiem objektams gauti statybos leidimai.

Pernai daug dėmesio skirta ir susisiekimo infrastruktūrai. Atnaujinta 22 km gatvių ir beveik 20 km šaligatvių. Nutiesta arti 9 km dviračių takų. Užbaigtas Vilniaus gatvės kapitalinis remontas, iš pagrindų atnaujinta Nemuno gatvė, finaliniai darbai vyksta P. Lukšio ir S. Žukausko gatvėse. Taip pat įrengta pirmoji Lietuvoje įstrižinė perėja miesto centre.

Šilainiuose atidarytas naujausias lopšelis-darželis „Vaikystės takas“ – veikia 12 naujų grupių. Užbaigta sovietinio pastato transformacija į modernią 160 vietų įstaigą Vilijampolėje: darželis „Pelėdžiukas“ (Jūratės g. 19) mažiesiems kauniečiams duris atvers Rugsėjo 1-ąją. Be to, jau prasidėjo paruošiamieji darbai darželio statyboms Romainiuose (Vijūkų g. 78), taip pat kelių įstaigų plėtra numatyta Aleksote.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Strateginis plėtros planas

Praėjusiais metais Kauno savivaldybė patvirtino svarbų dokumentą – Strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų. Jame numatyta daug ambicingų projektų. Taip pat parengtas ir patvirtintas Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) plėtros planas. Šįmet numatyta užbaigti buvusios aviacijos remonto bazės konversiją ir atrinkti pirmuosius investuotojus, laukiama naujakurių – inovacijas kuriančių bendrovių su aukšta pridėtine verte.

Tarp didžiųjų Strateginio plėtros plano projektų – vadinamosios Neptūno įlankos uosto įrengimas. Pernai čia baigtas pirmasis etapas – pastatyta pontoninė prieplauka 184 jachtoms ir pramoginiams laivams. Pirmajame sezone fiksuotas 90 proc. užimtumas. Šiais metais teritorijoje bus tęsiama krantinių plėtra ir aplinkos tvarkymas, artėja naujos „Bangpūčio“ buriuotojų bazės statybų startas.

Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta sutartis su pasaulinio garso Lenkijos įmone „Trias Avi“ dėl interaktyvios ekspozicijos įrengimo Nemuno saloje statomame Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre „Mokslo sala“. Visus darbus planuojama užbaigti dar iki šių metų pabaigos. Patogesnį susisiekimą su šiuo ir kitais objektais miesto centre užtikrins K. Donelaičio gatvėje baigiama statyti daugiaaukštė automobilių saugykla.

Pernai parengta ir Žemosios Fredos kvartalo išvystymo studija. Pagrindiniu traukos centru kairiajame Nemuno krante taps ties M. ir O. Minkovskių gatve iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras. Susisiekimą su šia vietove palengvins 258 m tiltas iš Nemuno salos – pradėti projekto įgyvendinimą planuojama vos tik gavus statybų leidimą ir viešojo konkurso būdu išrinkus rangovą. Ateities planuose – ir Kėdainių tilto per Nemuną bei pėsčiųjų tilto per Nerį statybos.

Naujausia ambicija – sovietinės statybos kvartalų kompleksinis atnaujinimas. Parengta urbanistinė studija su konkrečiomis renovacijos gairėmis ir strategijomis.