Virtualiajame kine – pažintis su džiazo profesoriumi M. Gravesu

Gyvenimo atradimai

"Milford Graves Full Mantis" (rež. Jake'as Meginsky, Neilas Youngas, 2018) – tai impozantiško menininko portretas, tyrinėjantis jo kaleidoskopinį kūrybiškumą ir nenumaldomą smalsumą. M.Gravesas žinomas ne tik kaip perkusininkas, bet ir akupunktūrininkas, žolininkas, kovos menų specialistas, programuotojas ir profesorius.

1945 m. M.Gravesas pradėjo groti atsitiktinai tėvų namuose nuomininko paliktais būgnais, o tarptautiniu mastu koncertuoja nuo 1964-ųjų tiek kaip solistas, tiek su ansambliais ir tokiomis legendomis kaip Albertas Ayleris, Giuseppis Loganas ir Sonny Sharrockas. Jis daugelio yra laikomas avangardinio džiazo pradininku ir išlieka viena įtakingiausių gyvų figūrų džiazo evoliucijoje.

Filmas kviečia žiūrovą užsukti į vešlų menininko sodą ir puošnius namus, į vidiniame kieme esančią kovos menų treniruočių salę ir laboratoriją rūsyje, visa tai vos už kelių kvartalų nuo socialinio būsto Pietų Jamaikoje, Kvinse, kuriame užaugo.

Improvizacijos keliu

Išskirtinės formos filme M.Gravesas pasakoja apie atradimus, sunkumus ir išgyvenimą, apmąsto svingo esmę, aktyvuoja elektroninius stetoskopus savo rūsio laboratorijoje, kad apdorotų savo širdies garsą, ir keliauja į Japoniją, kur koncertuoja autizmu sergančių vaikų mokykloje, įkvėpdamas moksleivių būrį spontaniškos kolektyvinės energijos demonstracijai.

Svyruojantis tarp dabarties ir praeities bei audžiantis intymius sudėtingos menininko kosmologijos žvilgsnius su žavingais pasirodymais po visą pasaulį, šis filmas yra pilnas sklandumo, poliritmo ir intensyvumo, įkūnijantis pačios M.Graveso muzikos esmę.

"Filmo sėklos buvo pasodintos beveik prieš penkiolika metų. 2004 m. nutraukiau savo santykius, išėjau iš darbo ir prisistačiau prie M.Graveso namų durų. Laukiau beveik valandą. Kai jis atvyko, paklausiau, ar jis mane priims kaip mokinį. Tai buvo impulsyvus sprendimas – jaudinausi, kad būsiu iškart atstumtas ir kito plano neturėjau. Jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir tarė: "Užeik vidun, pažiūrėsime, kas čia per istorija..." Daugiau netaręs nė žodžio, nukreipė mane link violetinio būgnų rinkinio savo studijoje. Čiupau lazdeles, atsisėdau ir vietoje būgnelio su stygomis pastebėjau litaurus. Jis prisėdo prie seno, šiek tiek išsiderinusio pianino ir mes pradėjome groti, improvizavome beveik valandą. Tai pažymėjo mano laiko su Milfordu – didžiuoju mano mentoriumi – pradžią. Visame pasaulyje savo studentams ir gerbėjams jis buvo žinomas Profesoriaus vardu", – pasakojo filmo režisieriaus, kompozitorius ir atlikėjas Jake;as Meginsky, kurio kūryba buvo plačiai apžvelgta pirmaujančiuose šiuolaikinės muzikos, meno ir kultūros leidiniuose visame pasaulyje.

Naujos patirtys

"Milford Graves Full Mantis" yra kur kas daugiau nei muzikinė dokumentika – tai kinas, kuris iš tikrųjų mokosi iš savo objekto, kurio gyvenimas taip lengvai netelpa į tokio įprasto žanro, kaip biografinis filmas, rėmus. Filmas, kaip ir M.Graveso muzika, yra be galo originalus savo forma, bet jis moko mus žiūrėti jį ir mėgautis", – apie filmą rašo kino ir medijos profesorė Pooja Rangan.

Filmą "Milford Graves Full Mantis" galima pamatyti iki lapkričio 29-osios virtualiojoje "Kino fondo" platformoje. Filmas rodomas anglų kalba su lietuvių kalbos subtitrais, pritaikytais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, trukmė – 91 min. Nuoroda filmo peržiūrai – https://www.kinofondas.lt/filmas/common-people:-milford-graves-full-mantis/.

Dokumentinių filmų peržiūrų ciklas "Common People" (liet. k. "paprasti žmonės") siekia pristatyti unikalius dokumentinius filmus, pasakojančius apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras: nuo privilegijų stokojančių visuomenės grupių istorijų iki kultinių figūrų meno ir kultūros istorijoje portretų.

Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti ne tik apie filmų turinį ir socialinę problematiką, bet ir apie dokumentinio kino reiškinį apskritai. Filmų peržiūrose ir lydinčiose diskusijose keliami klausimai, susiję su dokumentinio kino kūrimo etika, režisūriniais sprendimais. Filmuoti ar nefilmuoti? Kada režisierius (-ė) peržengia artumo su savo subjektu ribą? Ar dokumentinis kinas turėtų atspindėti tikrovę ar kūrėjo viziją? Apie tai diskutuojama ir kalbama žvelgiant į kino filmus, kurių centre – savo istorijas pasakojantys žmonės: jautrūs, ne visada pritampantys, kūrybingi ir ekscentriški.